Užsukime į...: Bukantės dvaras. Žemaitės gimtinėje atsiskleidžia spalvingas jos gyvenimas

„Bukantiškėj buvo labai gražios apylinkės: didelis sodas, aplinkui prūdas, pakalnėj malūnas; laukai, pievos; visur keliukai, topoliais apsodinti...“, – 1845-asiais paskutinę gegužės dieną Bukantėje gimė Julija Beniuševičiūtė, kurios žodžiai apie šią vietovę čia ir yra. Tik po daugiau nei keturiasdešimties savo gyvenimo metų ji parašė pirmąjį savo kūrinį, po kurio ji visiems laikams į literatūros istoriją įsirašė Žemaitės slapyvardžiu. Tačiau ji reiškėsi ne tik kaip rašytoja. Ji buvo labai aktyvi visuomenės veikėja tiek jaunystėje, tiek brandžiame amžiuje – nesulaukusi nė 20-ties, jau rėmė 1863-iųjų sukilėlius, jau sulaukusi daugiau nei 60-ies – dalyvavo moterų suvažiavimuose, o kai jai buvo per 70 metų – rinko aukas nukentėjusiems nuo karo.Išties spalvingas buvo jos gyvenimas. Tėvai stengėsi joje ugdyti pamaldumą, o ši, paklausta kunigo, kas ją sutvėrė, pasakė: „Mama“. Ji turėjo intriguojančią meilės istoriją. Yra sėdėjusi ir Lukiškių kalėjime. Ir kur ji tik nebuvo, negyveno!Šioje laidoje užsukame į Bukantės dvarą, kuriame ji praleido pirmuosius 12 savo gyvenimo metų. Čia įsikūręs Žemaitės memorialinis muziejus, kuriame vyr. muziejininkė Aušra Petrošienė ir papasakojo apie Julijos gyvenimo kelią.Laidą „Užsukime į...“ remia Medijų rėmimo fondas.