024. Šventųjų maldos. Baimė. Pradžios 32,10-13. Jokūbo malda.

Apie Jokūbą šiandien mes žinome kaip vieną iš svarbiausią žydų tautos žmogų. Ši Jokūbo malda yra į vienumą pasitraukusio individo malda. Nebėra stipraus ir gyvenimo įvykius valdančio Jokūbo, nes čia matome žmogų, kuris aiškiai supranta, kad visko ką jis turi nėra gana, ir nėra pakankama rūpintis savo ateitimi – reikia eiti į tikslą, į kurį pakvietė Viešpats. Nėra labai dažnai, kad mums reikėtų melstis tokia malda, kaip meldėsi Jokūbas. Nėra taip, kad kiekvieną mėnesį mes maldoje grumtumės dėl savo gyvybės, dėl savo artimųjų ateities, dėl savo priešų, kad jie būtų sustabdyti. Visgi ši Jokūbo malda, jo desperacijoje, mums suteikia keletą įžvalgų apie tai, kaip mes ateiname pas Viešpatį, ir apie ką su juo mes kalbame.