Gyvenimo citrinos. Staiga mirusio mylimo tėčio Godai gedėti padėjo ne psichoterapija, o dainavimas chore

Prieš dvejus metus Godos Klimavičiūtės tėtis išėjo tiesiog pasivaikščioti ir nebegrįžo – netikėtai sustojo širdis ir jis mirė čia pat gatvėje. Eidama pro tą vietą Vilniaus Senamiestyje, Goda visada su tėčiu pasisveikina ir nebando jos aplenkti. Dukterį ir tėvą siejo ypatingas ryšys, tad su begaliniu ilgesiu Goda gyvena iki šiol. Tačiau šalia sunkių jausmų, visad lydi ir jausmas tarsi tėtis šalia. Prisiminimai apie jį tampa atrama ir kasdienybėje dabar. O burokėlių sriubą Goda verda ir virs tik taip, kaip virdavo jos tėtis.Ved. Lavija Šurnaitė