Lietuviai šaknų ir gilių kavas gerdavo nuo seno – Viktorija siekia šią tradiciją atkurti

„Lietuvoje kava pradėta gerti XVIII- XIX amžiuje, tačiau nuo seno populiariausios buvo šaknų kavos,”- sako istorikė Viktorija Gorbatenko. Šiais laikais esame nusiteikę įvairius skrudintų šaknų bei sėklų gėrimus, kurie nėra gaminami iš kavos pupelių, vadinti kavos pakaitalu. Dar gajus atsiminimas iš sovietmečio, kai į kavą buvo maišomi cikorijos šaknų milteliai - tik tam, kad sumažinti šio gėrimo kainą. Tačiau galbūt skrudinti gėrimai, turintys savitą skonį, aromatą bei gausybę įvairių maistinių medžiagų, nusipelno vietos lentynoje šalia tradicinės kavos?„Bioarcheologiniai duomenys rodo, kad mūsų kraštuose žmonės nuo seno labai intensyviai vartojo laukines šaknis - varnalėšas, kiaulpienes, taip pat ir giles, nes jos - ypatingai maistingos,”– pasakoja istorikė, „Dvaro Kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko. Su pašnekove aptarėme gilių, morkų, miežių, kiaulpienių, varnalėšų kavų praeitį: kaip ir kodėl jie buvo vartojami seniau. Sužinojome apie šių gėrimų išskirtinumą bei maistines savybes. Bei išgirdome, kodėl šios netradicinės kavos nuo seno buvo vartojamos mūsų kraštuose.Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis