Senelio malūną perėmusi Julita: duona kils geriau įmaišius šviežių visagrūdžių miltų

Aleksotas - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno upės krante. Čia 1996 metais Pranciškus Jakubauskas ėmė teikti grūdų malimo paslaugą. Tuomet daug žmonių vis dar augino grūdus, todėl čia atvydavo jų susimalti. Šalia esantis Aleksoto turgus sutraukdavo būrius žmonių, todėl malimo paslauga buvo reikalinga ir greitai įgijo Pranciškaus malūno vardą. Vėliau į verslą įsitraukė ir Pranciškaus vaikai, o dabar pagrindiniu smuiku griežia malūnininko anūkė Julita Baravykienė.Tačiau į malūną vykome ne apie jo istoriją pasikalbėti. Visų pirma, aptarėme šeimos verslo subtilybes, juk iš kelionių po Prancūziją žinome, kad dažnai kokybiško maisto tradicija perduodama iš kartos į kartą. Julitos mama pasakojo apie miltus, malamus girnomis, apie tai, ką reiškia gyvi miltai ir kodėl ilgai stovintys jie praranda gerąsias savybes. Malūnininko Pranciškaus anūkė Julita papasakojo apie raugo duoną, kurią kepti ir domėtis ją įkvėpė būtent senelio malti miltai. „Kokybiški, švieži pilno grūdo miltai kepinius praturtina ne tik maistingumu, bet ir skoniu. Įmaišius tokių miltų į duonos tešlą, ji kils greičiau,” - sako Julita.Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis