Sveikata. Jei latviai neišvengė, kokia tikimybė, kad beždžionių raupų užkratas netrukus pasieks ir Lietuvą?

Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų protrūkis Europoje ir JAV stebina pasaulio sveikatos ekspertus, iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip užkratas išplito už Afrikos ribų, kur ši infekcinė liga yra endeminė. Tiesa, didesnio nerimo Lietuvoje dėl beždžionių raupų iki šiol nejutome, kol pirmojo užsikrėtimo atvejo neregistravo kaimynai latviai.Penktadienį Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad šalyje patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis, ligoniui apie 50 metų, jis, pirminiais duomenimis, užsikrėtė užsienyje. Kokia tikimybė, kad netrukus apie pirmuosius užsikrėtimus beždžionių raupais pranešimų sulauksime ir Lietuvoje? Kaip šios ligos saugotis, juolab kad vasarą daugelis mūsų keliauja ir po užsienio šalis, o lietuvių ypač pamėgtos šalys – Ispanija, Portugalija yra vienos tų, kurios Europoje registravo daugiausia užsikrėtimų beždžionių raupais? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Simona Žukauskaite-Šarapajeviene.Kita laidos tema – pavojai, per karščius tykantys pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo savaitės vidurio termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis šoktels arti 30 laipsnių karščio. Tokiu metų laikų tiek šeimos gydytojai, tiek ir kardiologai ragina pacientus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis laikytis Pasaulio Sveikatos organizacijos nustatytų gairių: 11-16 val. būti namuose, vėdinamose vėsiose patalpose, vengti didelio fizinio krūvio, vartoti daug vandens. Visgi to negana – tikina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas. Į ką turėtų dėmesį atkreipti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai per karščius, kokių klaidų vengti ir kas laukia tų, kurie rekomendacijų nepaiso?Ved. Laura Adomavičienė