Sveikata. Kaip laiku užčiuopti storosios žarnos vėžį, kai ligos pradžia besimptomė, o išplitusio vėžio padariniai – ypač skaudūs?

Kovas medicinoje yra žinomas kaip kolorektalinio arba storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Apie šią ligą kalbėti svarbu, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, liga, deja, kasmet nusineša daugiau nei 800 gyvybių ir yra antra pagal mirštamumą onkologinė liga Lietuvoje.Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.Ved. Laura Adomavičienė