Sveikata. Karantino paliktos žaizdos lengvai negyja: ko griebtis, kai kankina nerimas, o psichoterapeutas nepasiekiamas?

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė