Sveikata. Kodėl naujos kartos imunoterapija taikoma tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui?

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje piktybiniai navikai yra viena iš keturių pagrindinių gyventojų mirčių priežasčių. 2020-aisiais piktybinių navikų sukeltos mirtys sudarė penktadalį nuo visų registruotų šalyje mirčių. Palyginimui, COVID-19 liga tais pačiais metais nusinešė kiek daugiau nei 5 proc. gyvybių.Ir visgi medikai tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį onkologinių ligų gydymas nepalyginamai pasistūmėjo į priekį ir šiandien vėžio diagnozė nebelaikoma mirties nuosprendžiu, o daugiau prilyginama lėtinei ligai, aišku, jeigu ji apčiuopiama dar ankstyvoje stadijoje.Vienas iš novatoriškiausių vėžio gydymo būdų yra imunoterapija – būtent šioje srityje, kalbant apie onkologinių ligų gydymą, pastebimas didžiausias mokslo proveržis. Lietuvos onkologijos ekspertai įsitikinę, kad apie 2025 m. imunoterapija, kaip vėžio gydymo būdas, taps viena iš dominuojančių sisteminės terapijos rūšių.Kas yra imunoterapija, kokioms onkologinėms ligoms gydyti ji yra tinkamiausia? Kodėl imunoterapija skiriama tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui? Ką reikia žinoti imunoterapija gydomiems pacientams apie COVID-19 vakcinų poveikį bei ko tikėtis susidūrus su COVID-19 liga? Galiausiai, kiek, išgirdus vėžio diagnozę, galima pasikliauti interneto platybėse siūlomais gydymo būdais bei vaistais?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.Ved. Laura Adomavičienė