Sveikata. Mobingas – ne tik medikų problema. Kaip nukenksminti psichologinį smurtautoją?

Tragedija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sukrėtė ne tik medikų bendruomenę, bet apskritai visą visuomenę, kartu vėl iškėlė ir mobingo klausimą. Prieš vieną kolegą nukreiptas psichologinis smurtas dažnai baigiasi tuo, kad išgujami patys gabiausi, talentingi specialistai, kurie tyčia žlugdomi, viešai išjuokiami, galiausiai apšaukiami psichiniais ligoniais ir išmetami iš darbo.Visgi toks psichologinis teroras nėra tik medicinos sektoriui būdinga problema. Mobingas giliai įkleidęs šaknis visame valstybiniame sektoriuje, pradedant švietimo, socialinės slaugos ir globos įstaigomis, baigiant universitetais ir net privačiu sektoriumi.Vadovėliuose mobingu įvardijamas ne vieno, bet grupės darbuotojų smurtinis elgesys, nukreiptas prieš vieną kolegą: stengiamasi jį apjuokti, izoliuoti, neleisti atlikti savo darbo. Kai kur įvardijama, kad mobingu vadinamas psichologinis smurtas, trunkantis apie pusmetį. Tačiau gyvenime viskas gerokai sudėtingiau nei vadovėlyje. Pirmas konfliktas darbe su kolega ar vadovu dar nėra mobingas, bet ar tai gali būti psichologinio smurto pradžia? Kaip tam užkirsti kelią ir ką daryti tuomet, kai ujimas tapo kasdienybe? Ar yra būdų, kaip nukenksminti psichologinį smurtautoją?Laidoje dalyvauja: psichologė bei mokslinių-praktinių konferencijų lektorė Liepa T. Valandis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.Ved. Laura Adomavičienė