Čia ir dabar

Psichologinės laidos suteikia žmonėms galimybę save pamatyti tarsi iš atstumo – taip sako net 28 metus Lietuvos radijo 2-ojoje, vėliau „Klasikos“ programoje transliuotos laidos „Pašnekesiai apie tave ir kitus“ autorės, psichologės-psichoterapeutės Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė. Kaip psichologinės temos pradėtos gvildenti radijo eteryje 1993 m., kaip per šį laiką pasikeitė Lietuvos visuomenė, kada psichologija tampa verslu ir koks yra svarbiausias žmogaus psichologinis poreikis?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl daugybę žmonių, ypač kompetentingų savo srityse, bent retsykiais aplanko arba kankina jausmas, kad aplinkiniai tuoj demaskuos, kad jie nieko nemoka? Kas lemia ir priešingą fenomeną – kad mažai išmanantys žmonės jaučiasi pranašesni už kitus? Apie apsimetėlio sindromą ir vadinamąjį Dunningo-Krugerio efektą – psichoterapeutė Nida Silienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė Marcinkevičiūtė, kuri ir konsultuoja žmones, ir neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Jai Miglė kalbino žmones, kurie yra bandę tuo metu patirtą kančią nutraukti savižudybe. Tačiau rado pagalbos, jėgų gyventi toliau. Ko moko jų patirtys? Kaip gimsta viltis?Ved. Giedrė Čiužaitė

Nesąmonė! Arba: aš jau seniai tai žinojau! Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento Arūno Žiedelio, tai – dvi būdingiausios žmonių reakcijos išgirdus psichologijos mokslo naujienas. Kodėl? Mokslininkas nemažai dėmesio skiria žmonių gyvybingumo tyrimams, tad pasikalbėsime šia tema ir ką naujausi duomenys rodo apie mūsų nerimą ir nuobodulį socialinių tinklų eroje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vilniaus universiteto mokslininkai tiria neseniai gimdžiusių moterų smegenis. Vienas iš neuromokslininkų dominančių klausimų – kodėl daliai moterų malonumo ima nebeteikti anksčiau džiuginusios patirtys. Tokia būsena vadinama anhedonija. Ji tampa ir vienu iš pogimdyminės depresijos simptomų. Ką sako tyrimai ir praktika: kas padeda moterims sveikti, patirti su motinyste susijusius malonius pojūčius ir gali mažinti šeimų baimę po sunkių patirčių ryžtis naujiems nėštumams?Laidos pašnekovai –pogimdyminę depresiją patyrusi vilnietė Lina, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja Nida Vildžiūnaitė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantas, neuromokslininkas Julijus Motiejūnas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Skirtingose gyvenimo situacijose žmogų gali apimti beprasmybės jausmas. Kokia mūsų veikla ir sprendimai net sunkumuose padeda prie gyvenimo prasmės priartėti? Ko klausti savęs, kai mums gyvenime nesiseka? Ir kaip tam galime pasitelkti knygas? Laidos viešnia – psichoterapeutė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Su porų psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Svarbiausi gyvenimo kartu dėsniai remiantis terapeutų santuokos kasdienybe ir ilgamete patirtimi konsultuojant kitas poras.Ved. Giedrė Čiužaitė

Mažas vaikas dažnai pyksta, atrodo, kad negirdi suaugusiojo, jam trūksta savarankiškumo ir gebėjimo susikaupti? Dalis mąstytojų šiuolaikiniams tėvams pataria: atsigręžkite į seniai žinomus vaikų ugdymo principus. Pavyzdžiui, suteikite daugiau atsakomybių buityje. Nusiveskite į savo darbą. Vietoje ekranų ar matematikos dvimečiams leiskite panuobodžiauti. Kuo tai gali padėt ir vaikams, ir tėvams? Laidoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir Valdorfo darželio „Namelis medyje“ mokytoja Vilma Grigienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienas įtakingiausių šių laikų filosofų Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė” kalba apie sekinančius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo įpročius. „Net pertrauka tampa darbo laiko dalimi, nes ji skirta tam, kad atgautume jėgas ir vėl gerai atliktume funkciją”, – pastebi jis. Tad nuo ko mes iš tiesų pavargstame? Kaip išmokti ir nepervargti, ir atgauti jėgas sau, o ne kitiems tinkamu būdu? Su psichologu, atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, pavyzdžiui, išgyvena didžiulį nerimą, kartais nuskamba patarimas: kreipkis ne į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kalbėtumeisi. Geriau eik pas tokį specialistą, kuris padės rasti atsakymus pasitelkiant kūną. Ar tikrai kūnas niekada nemeluoja ir kaip suprasti, ką jis mums sako? Interviu su kūno ir šokio-judesio terapeute, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Aukse Luišaite-Jauniške.Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė-psichoterapautė Lina Dirmotė naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu“ rašo apie kritinį mąstymą: kodėl žmogui svarbu abejoti ir kitų peršamomis idėjomis, ir pripažinti savo šališkumą bei klaidas. Kaip galime ugdyti proto budrumą? Kodėl viena iš svarbiausių kritiškai mąstančio žmogaus savybių yra kuklumas?Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuo kasdienių juokelių iki frazių gydytojo kabinete: kaip mūsų emocinę savijautą veikia žodžiai? Ir tie, kuriais kalbamės su kitais, ir skiriami sau. „Jei galiu su šiluma ir pagarba kreiptis į pačią save, tą patį galiu nukreipti ir į kitą asmenį“, – sako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Goda Tikniūtė.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nejaučiu motyvacijos“, – dažnai sakome, kai trūksta nusiteikimo siekti kokio nors tikslo. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena posakį: nereikia vežimo statyti prieš arklį, motyvacija atsiranda bedarant. Kaip veikia mūsų smegenys ir kokie įpročiai padeda įgyvendinti planus?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip keitėsi žmonijos požiūris į psichikos sveikatą nuo pirmykščių bendruomenių ir Antikos laikų? Ar galima sakyti, kad dabar ja rūpinamės labiau nei bet kada? Kokių žinių apie savo savijautą ir „nervų ligas“ paliko vienas iš Lietuvos kūrėjų, Jonas Basanavičius? Vasario 16-ąją klausytojus pasiekiančios laidos svečiai – medicinos istorija besidomintys gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoja Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė ir gydytojas psichiatras Algis Jaraminas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Naujos knygos apie psichologinį atsparumą „Realybės vadovėlis“ autorė, psichologė Rosita Kanapeckaitė rašo, kad tikrovė žmogui dažnai būna nepatogi. Tačiau tik ją priėmus galima pasiekti vidinę pusiausvyrą. Kaip tai daryti kasdienybėje, ir tada, kai labai sunku? Kodėl ugdant psichologinį atsparumą labai svarbu nepamiršti judėjimo?Ved. Giedrė Čiužaitė

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai neretai patenka į perfekcionzimo spąstus: kelia sau tokios aukštus lūkesčius, kad bet kokia klaida, pralaimėjimas ar prastesnis pažymys veda prie savigraužos ir kaltės jausmo. Kaip tokiais atvejais galima padėti? Su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichologe Rosita Pipiriene – apie žmogaus norą puoštis ir švęsti. Kai kuriems tai siejasi su laiko švaistymu, nebrandumu, tuštybe. Kiti pataria ir suaugusiems nevengti pakilti virš kasdienybės, kad ir pasitelkus blizgučius. O ką daryti, jei vienas poros narys veržiasi šokti, o kito netraukia?Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė apie porų santykius sako: nereikia tikėtis, kad ten, kur susieina du gyvenimai ir dvi asmenybės, visada bus ramybės oazė. Kaip spręsti poroje kylančias įtampas? O kada vis dėlto pasakyti sau: už buvimą santykyje moku per didelę kainą?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl vieni žmonės tampa nusikaltėliais, o kiti ne? Ar iš žmogaus smegenų galima pasakyti, kad jis pažeis socialines normas? Apie gėrio ir blogio pradus kiekvieno iš mūsų viduje – su kriminologu, Vilniaus universiteto docentu Gintautu Sakalausku.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima nueiti sau nenaudingu keliu? Laidos svečias – psichologas, „Depresijos įveikimo centro“ vienas įkūrėjų Antanas Mockus.Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip juos atpažinti ir keisti?Ved. Giedrė Čiužaitė

Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide Giedre Žalyte.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus?  Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Ved. Giedrė Čiužaitė

Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Viktoras Valantiejus,. Laidoje taip pat dalyvauja klajoklio nervo stimuliatorius gaminančios įmonės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas ir neuromokslininkė, klinikos „Neuropulsas“ bendrasteigėja Justina Šidlauskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė dr. Agnė Matulaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas būtų žeidžiamas kuo mažiau?Ved. Giedrė Čiužaitė

Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu viešai“, kurios dalyviai viešojo kalbėjimo nerimą mažinti gali ir pasitelkę virtualios realybės akinius. Daugiau apie šį ir kitus būdus padėti sau – VU Filosofijos fakulteto psichologijos docentas Jonas Eimontas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.Ved. Giedrė Čiužaitė

Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė,Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl?Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste Jurgita Liepone ir psichologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Antanu Kairiu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti?Ved. Giedrė Čiužaitė

Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau?Ved. Giedrė Čiužaitė

Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę.Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai „visos ligos nuo nervų“ ir kas žmogui padeda ramiau senti?Pirmoje „Čia ir dabar“ laidoje po vasaros atostogų – daug klausimų, kurie sukasi ir pokalbiuose prie laužo.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas yra laisvi nuo studijų metai (angliškai „gap year“), ir įkūrė mentorystės organizaciją „Gap Compass“. Taip pat Gintarė Aldonytė, karjeros konsultantė, šiuo metu vadovaujanti vienos privačios mokyklos padaliniui ir ilgai dirbusi su studentais.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokių iššūkių gali kilti tapus pamote, patėviu ar kuriant romantinį ryšį su žmogumi, kuris turi vaikų iš ankstesnių santykių? Dažniausias patarimas – nebandyti atstoti tikro tėčio ar mamos. Tačiau kuo tada būti vaiko gyvenime ir kaip dėliotis santykius su kitais sudėtinės šeimos nariais? Pašnekovės – Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė-psichoterapeutė Rimantė Eidukevičiūtė ir mediatore Ūla Dusevičienė, kuri padeda besiskiriančioms šeimoms ir pati nuo penkerių augo su tėčiu ir moterimi, kurią vadina „kita mama“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokie vadovo laiškai nuotoliu dirbantiems žmonėms padeda labiau įsitraukti, jaustis komandos dalimi? Tokius ir panašius klausimus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai aiškinosi eksperimentu apie nuotolinį darbą. Išvadas aptariame su vienu iš tyrėjų – VU Filosofijos fakulteto mokslininku, psichologu Arūnu Žiedeliu. Kalbėsime ir apie socialinius tinklus, technologijas, kurios dirbant iš namų gyvenimą gali veikti labiau nei tikimės.Ved. Giedrė Čiužaitė

Laisvalaikiu bėgiojančių žmonių kiti kartais klausia, su filosofine potekste: o nuo ko jūs bėgat? Šį klausimą laidoje užduosiu psichologams, kurių viena iš gyvenimo aistrų yra bėgimas.Kodėl patys treniruojasi, įveikia maratonus, kokį judėjimo poveikį savo psichinei sveikatai jaučia, ar klientus sportuoti kada nors nukreipia? Atsakys psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė Vita Mikuličiūtė ir šio universiteto profesorius, psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis. Skirsime laiko ir klausimui, kada sportavimas gali tapti priklausomybe.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologai pastebi, kad dalis žmonių nenuspėjamos ateities laikais bijo rizikuoti kurti artimus ryšius, poros vengia planuoti, įsipareigoti. Tačiau porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė sako, kad būtent meilė gali būti stipri varomoji jėga nelengvais laikais. Kas padeda įveikti su santykiais susijusias baimes?Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologas, nesmurtinio bendravimo lektorius Mykolas Valainis dažnai konsultuoja žmones konfliktų sprendimo klausimais – nuo asmeninių santykių iki įtampų sveikatos įstaigose. Jis sako, kad kai bandome reikšti savo poreikius, būna, jog mūsų prašymą kitas supranta kaip puolimą. Nelengva po spygliuotomis kitų frazėmis pamatyti ir tikruosius kitų poreikius. Kaip mokomasi nesmurtinio bendravimo?Ved. Giedrė Čiužaitė.

Nemalonūs žmonės ir santykiai šiais laikais dažnai apibūdinami vienu žodžiu: toksiški. Nuodingi. Internete gausu patarimų, kaip tokius atpažinti ir nuo jų atsitraukti.Psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis sako, kad išgirdus, jog kokį nors žmogų ar jo bendravimo būdą kitas pavadina toksišku, pirmiausia kyla abejonė, ar tikrai taip yra: juk mūsų santykiai turi daug veidų. Laidoje – apie juos ir ribų brėžimą susidūrus su išties piktavaliu elgesiu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Sigita Valevičienė du dešimtmečius domisi motinyste: mūsų kultūroje, gyvenime ir smegenyse. Šiai temai neseniai skyrė knygą „Motinystės šešėliai“. Į kokius klausimus svarbiausia atsakyti tapus mama, tėčiu arba stebintis šiuolaikine tėvyste iš šalies?Ved. Giedrė Čiužaitė