Skip to content
Čia ir dabar podcast artwork

Čia ir dabar

by LRT

Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.

From the show's RSS feed, refreshed Nov 9, 2026. Source feed.

Subscribe Bookmark

Episodes

  1. Dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja Vitalija Maksvytė: ši praktika padeda ir spūstyse

    Dėmesingo įsisąmoninimo, mindfulness, savistabos ir kitaip vadinami mokymai šiais laikais pasiekiami vienu mygtuko paspaudimu. Tačiau kai kuriose gyvenimo situacijose juos rinktis reikia itin atsakingai. Tarkime, trauminių patirčių gyvenime turėjusio žmogaus susitikimas su tyla, kvėpavimo...

  2. Psichiatras apie elgesio aktyvinimo terapiją: gali padėti, kai jautiesi patekęs į duobę

    Ką daryti, jei šalia esantis žmogus atrodo labai apatiškas ir prislėgtas, dėl psichologinės savijautos jam sunku netgi pakilti iš lovos? Laidos svečias – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Janas Hilbig, kuris dirbdamas su sergančiais depresija, įvairių krizių patyrusiais žmonėmis taiko ir...

  3. Pirmenybę teikiate žinutėms, ne pokalbiams? „Įstumiam vienas kitą į vienišumo pinkles“

    Tyrimai rodo, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad, norėdamas susisiekti su kitu, jis rašys žinutę, o ne skambins ar susitiks pasikalbėti. Kodėl? Ką galima prarasti, kai gyvenime dominuoja tik vienas bendravimo būdas ir įprotis visus pokalbius bei susitikimus planuoti iš anksto?...

  4. „Tėvus kaltinti lengviausia“. Psichologė – apie tai, kas labiausiai lemia mūsų asmenybę

    Psichologė, lektorė Gintarė Buinickaitė įsitikinusi: šiais laikais per daug gajus mitas, jog dėl daugelio mūsų gyvenimo nesėkmių kalti tėvai bei auklėjimas. „Genetikos, epigenetikos mokslas sako, kad tėvai neturi mums tiek daug įtakos, kiek mes manėm arba kaip mano tam tikros psichoterapinės...

  5. Psichologas: gyvename pradžių kultūroje – nemokame atsisveikinti ir apmąstyti pabaigų

    Psichologas Paulius Mačiulevičius sako: viena iš priežasčių, dėl ko žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį – tai jo nemokėjimas užbaigti tai, kas pradėta. Nuo darbinių projektų iki santykių šeimoje: kas padeda priimti, kad vienas etapas baigėsi arba pats laikas jį baigti pačiam ir metas naujai...

  6. Kaip galima keisti savo gyvenimą įsijautus į kūną? Su psichoterapeute Brigita Kaleckaite

    Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė stengiasi, kad jos pačios gyvenimas virtų ne tik galvoje. Tarkime, dažnai eina ilgus atstumus pėsčiomis. Ir ant naujos knygos „Kai kūnas prabyla“ (leidykla „Alma littera“) viršelio rašo: kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas. Kaip pažinti savo kūną –...

  7. Pedagogas apie darbą su paaugliais: „Kad ir ką padarysit, mano pasitikėjimo nesulaužysit“

    Pedagogas Tautvydas Meldaikis vadina save švietimo nuotykių ieškotoju. Su žmona Mingaile keliavo po pasaulį – aplankė netradicinį ugdymą pasirinkusias mokyklas. Ne vienerius metus Lietuvoje dirba su paaugliais. „Mentorystės krizė“, – taip vieną iš dabartinės visuomenės problemų įvardina…

    more
  8. Ar galima pamiršti, ko nenoriu prisiminti? Apie atmintį – psichologas Vytautas Jurkuvėnas

    Ar galima pamiršti, ko nenoriu prisiminti? O atkapstyti iš atminties tai, ką lyg ir pamiršau? Kodėl neprisimename pirmųjų gyvenimo metų ir ar tiesa, kad atmintis pradeda silpti dar jaunystėje? Apie atmintį – su psichoterapeutu, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu Vytautu...

  9. Kai valgome ne iš fizinio, o iš emocinio alkio. Su psichologe Rūta Suchockaite

    Kodėl dalis žmonių skubam užkąsti ar net persivalgyti ne tada, kai išalkstame fiziškai, o supykę, apimti liūdesio, vienišumo ar kitokių jausmų? Ir ko imtis, kai tavęs netenkina nei santykis su maistu, nei su savo kūnu? Apie emocinį valgymą – su psichologe-psichoterapeute Rūta Suchockaite. Ved....

  10. Psichoterapeutas apie baimes: neišprendus priežasčių, vieną fobiją gali keisti kita

    Žilvinas Kunigėlis – gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, dirbęs keliuose Lietuvos miestuose ir Norvegijoje. Tarp temų, kurias specialistas analizuoja su klientais, yra jų baimės. „Kuo labiau susitelkiam į bet kurį simptomą, tuo labiau tolstam nuo sprendimo“, – Žilvinas Kunigėlis primena...

  11. Psichologė: Lietuvoje nėra pagalbos nepriimtinus lytinius potraukius atradusiems žmonėms

    Su psichologe, Vilniaus universiteto profesore Ilona Laurinaityte ir urologu, seksualinės medicinos gydytoju Robertu Adomaičiu – apie mūsų seksualumą, visuomenės normas ir atvejus, kai jos peržengiamos. Kaip į savo impulsus, tarkime, pajaustą erotinę trauką klientui, reaguoja patys...

  12. Radijo laidą kūrusios psichologės Bačiulytė ir Griškonytė: brangiausias dalykas yra ryšys

    Psichologinės laidos suteikia žmonėms galimybę save pamatyti tarsi iš atstumo – taip sako net 28 metus Lietuvos radijo 2-ojoje, vėliau „Klasikos“ programoje transliuotos laidos „Pašnekesiai apie tave ir kitus“ autorės, psichologės-psichoterapeutės Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė. Kaip...

  13. Psichoterapeutė Nida Silienė: ir per aukšta, ir per žema savivertė nėra sveika

    Kodėl daugybę žmonių, ypač kompetentingų savo srityse, bent retsykiais aplanko arba kankina jausmas, kad aplinkiniai tuoj demaskuos, kad jie nieko nemoka? Kas lemia ir priešingą fenomeną – kad mažai išmanantys žmonės jaučiasi pranašesni už kitus? Apie apsimetėlio sindromą ir vadinamąjį...

  14. Mokslininkė apie būdus išeiti iš psichologinės kančios: dažnam trūksta tiesiog apkabinimo

    Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė Marcinkevičiūtė, kuri ir konsultuoja žmones, ir neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Jai Miglė kalbino žmones, kurie yra bandę tuo metu...

  15. Psichologas Arūnas Žiedelis: žmogaus gyvybingumas su amžiumi gali ir didėti

    Nesąmonė! Arba: aš jau seniai tai žinojau! Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento Arūno Žiedelio, tai – dvi būdingiausios žmonių reakcijos išgirdus psichologijos mokslo naujienas. Kodėl? Mokslininkas nemažai dėmesio skiria žmonių gyvybingumo tyrimams, tad pasikalbėsime šia…

    more
  16. Pogimdyminę depresiją išgyvenusi Lina: išmokau, kad ne viskas gali būti suplanuota

    Vilniaus universiteto mokslininkai tiria neseniai gimdžiusių moterų smegenis. Vienas iš neuromokslininkų dominančių klausimų – kodėl daliai moterų malonumo ima nebeteikti anksčiau džiuginusios patirtys. Tokia būsena vadinama anhedonija. Ji tampa ir vienu iš pogimdyminės depresijos simptomų. Ką…

    more
  17. Psichoterapeutė apie jausmą, kad gyvenai neprasmingai: ši diena gali būti antras šansas

    Skirtingose gyvenimo situacijose žmogų gali apimti beprasmybės jausmas. Kokia mūsų veikla ir sprendimai net sunkumuose padeda prie gyvenimo prasmės priartėti? Ko klausti savęs, kai mums gyvenime nesiseka? Ir kaip tam galime pasitelkti knygas? Laidos viešnia – psichoterapeutė, biblioterapeutė…

    more
  18. Porų terapeutė apie klausimą, ar norėsi turėti vaikų: užduokite jį pirmuose pasimatymuose

    Su porų psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Svarbiausi gyvenimo kartu dėsniai remiantis terapeutų santuokos kasdienybe ir ilgamete patirtimi konsultuojant kitas poras. Ved. Giedrė Čiužaitė

  19. Neuropsichologė: man nepatinka metodikos, kurios siūlo dvimečius mokyti daugybos

    Mažas vaikas dažnai pyksta, atrodo, kad negirdi suaugusiojo, jam trūksta savarankiškumo ir gebėjimo susikaupti? Dalis mąstytojų šiuolaikiniams tėvams pataria: atsigręžkite į seniai žinomus vaikų ugdymo principus. Pavyzdžiui, suteikite daugiau atsakomybių buityje. Nusiveskite į savo darbą. Vietoje...

  20. Psichologas Paulius Rakštikas: kartais ilsimės ne nuo to, nuo ko pavargome

    Vienas įtakingiausių šių laikų filosofų Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė” kalba apie sekinančius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo įpročius. „Net pertrauka tampa darbo laiko dalimi, nes ji skirta tam, kad atgautume jėgas ir vėl gerai atliktume funkciją”, – pastebi jis. Tad nuo ko mes iš...

  21. Terapeutė Vitkevičiūtė apie priklausomybes: tai ne žaidimas, o gyvybės ir mirties sūpynės

    „Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus…

    more
  22. Terapeutė Vitkevičiūtė apie priklausomybes: tai ne žaidimas, o gyvybės ir mirties sūpynės

    „Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus…

    more
  23. Kūno terapeutė Aistė Luišaitė-Jauniškė: pasitelkę kūną, galime gydyti ir giminės traumas

    Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, pavyzdžiui, išgyvena didžiulį nerimą, kartais nuskamba patarimas: kreipkis ne į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kalbėtumeisi. Geriau eik pas tokį specialistą, kuris padės rasti atsakymus pasitelkiant kūną. Ar tikrai kūnas niekada nemeluoja ir...

  24. Knygos apie kritinį mąstymą autorė Lina Dirmotė: brandaus žmogaus požymis yra kuklumas

    Psichologė-psichoterapautė Lina Dirmotė naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu“ rašo apie kritinį mąstymą: kodėl žmogui svarbu abejoti ir kitų peršamomis idėjomis, ir pripažinti savo šališkumą bei klaidas. Kaip galime ugdyti proto budrumą? Kodėl viena iš svarbiausių kritiškai…

    more
  25. Psichiatrė Goda Tikniūtė: kaip su mumis kalbėjo tėvai, tapo mūsų vidiniu dialogu

    Nuo kasdienių juokelių iki frazių gydytojo kabinete: kaip mūsų emocinę savijautą veikia žodžiai? Ir tie, kuriais kalbamės su kitais, ir skiriami sau. „Jei galiu su šiluma ir pagarba kreiptis į pačią save, tą patį galiu nukreipti ir į kitą asmenį“, – sako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Goda...

  26. Naujų įpročių susiformavimo mitą paneigęs psichoterapeutas: nesąmonė, kad užteks 21 dienos

    „Nejaučiu motyvacijos“, – dažnai sakome, kai trūksta nusiteikimo siekti kokio nors tikslo. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena posakį: nereikia vežimo statyti prieš arklį, motyvacija atsiranda bedarant. Kaip veikia mūsų smegenys ir kokie įpročiai padeda įgyvendinti planus? Ved. Giedrė...

  27. Medikai apie psichikos ligų gydymo kaitą: ir egzorcistai siunčia klientus pas psichiatrą

    Kaip keitėsi žmonijos požiūris į psichikos sveikatą nuo pirmykščių bendruomenių ir Antikos laikų? Ar galima sakyti, kad dabar ja rūpinamės labiau nei bet kada? Kokių žinių apie savo savijautą ir „nervų ligas“ paliko vienas iš Lietuvos kūrėjų, Jonas Basanavičius? Vasario 16-ąją klausytojus...

  28. Psichologė Rosita Kanapeckaitė: bėgimas nuo realybės visada turi neigiamų padarinių

    Naujos knygos apie psichologinį atsparumą „Realybės vadovėlis“ autorė, psichologė Rosita Kanapeckaitė rašo, kad tikrovė žmogui dažnai būna nepatogi. Tačiau tik ją priėmus galima pasiekti vidinę pusiausvyrą. Kaip tai daryti kasdienybėje, ir tada, kai labai sunku? Kodėl ugdant psichologinį…

    more
  29. Psichologė apie per aukštus vaikų lūkesčius sau: gali jaustis nepakankami savo tėvams

    Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai neretai patenka į perfekcionzimo spąstus: kelia sau tokios aukštus lūkesčius, kad bet kokia klaida, pralaimėjimas ar prastesnis pažymys veda prie savigraužos ir kaltės jausmo. Kaip tokiais atvejais galima padėti? Su psichologe Jurgita Smilte...

  30. Psichologė apie skirtingą poreikį linksmintis: galima poroje sutarti, kad eisiu vienas

    Su psichologe Rosita Pipiriene – apie žmogaus norą puoštis ir švęsti. Kai kuriems tai siejasi su laiko švaistymu, nebrandumu, tuštybe. Kiti pataria ir suaugusiems nevengti pakilti virš kasdienybės, kad ir pasitelkus blizgučius. O ką daryti, jei vienas poros narys veržiasi šokti, o kito netraukia?...

  31. Porų psichoterapeutė: nereikia tikėtis, jog santykiai visada bus ramybės oazė

    Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė apie porų santykius sako: nereikia tikėtis, kad ten, kur susieina du gyvenimai ir dvi asmenybės, visada bus ramybės oazė. Kaip spręsti poroje kylančias įtampas? O kada vis dėlto pasakyti sau: už buvimą santykyje moku per didelę kainą? Ved. Giedrė Čiužaitė

  32. Kriminologas Gintautas Sakalauskas apie blogį: dažniausiai jis padaromas gėrio vardu

    Kodėl vieni žmonės tampa nusikaltėliais, o kiti ne? Ar iš žmogaus smegenų galima pasakyti, kad jis pažeis socialines normas? Apie gėrio ir blogio pradus kiekvieno iš mūsų viduje – su kriminologu, Vilniaus universiteto docentu Gintautu Sakalausku. Ved. Giedrė Čiužaitė

  33. Psichologinę DI rolę įvertinęs Mockus: leidžia sau sakyti tai, ko profesionalas vengtų

    Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima...

  34. Psichologė: vaikystėje išmoktus būdus prisitaikyti nešamės ir tada, kai jie nebetinka

    Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip...

  35. Psichologė Giedrė Žalytė apie gyvenimo tempą: sunkiausia nuolat skubėti jautriems žmonėms

    Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide...

  36. Psichiatras apie per didelę empatiją: negali nuolat būti atsakingiausias žmogus kambary

    Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus? Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas…

    more
  37. Specialistai apie neurostimuliatorius: jie populiarėja ir todėl, kad žmonės – tingūs

    Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės...

  38. Psichologė Agnė Matulaitė apie atvirumą poroje: tikrasis intymumas nėra seksualumas

    Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė…

    more
  39. Su psichologu Mykolu Kriščiūnu apie jausmą, kad esi nevykėlis: užtrunka pamatyti kitaip

    Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas. Ved. Giedrė Čiužaitė

  40. Psichologė Veronika Klimenkienė: kartais po skyrybų vaikas imasi tėvų terapeuto rolės

    Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas...

  41. Psichologas Jonas Eimontas apie viešo kalbėjimo nerimą: prisikuriame trukdančių taisyklių

    Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu...

  42. Psichologė Kristina Paradnikė apie vengimo strategiją: dažnai palengvėja tik trumpam

    Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina…

    more
  43. Psichologė Ieva Šuipė: pyktis – kaip automobilio lemputė, rodanti gedimą

    Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė. Ved. Giedrė Čiužaitė

  44. Psichologė Inga Juodkūnė apie terapinį rašymą: gali tapti psichoterapeutu sau

    Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne. Ved. Giedrė Čiužaitė

  45. Šaulė apie pirmąją psichologinę pagalbą: civiliai ir kariai mokomi skirtingų įgūdžių

    Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus...

  46. Psichologas apie pažinčių programėles: nereikia savo sėkmės matuoti pagal algoritmą

    Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į…

    more
  47. Su priklausomais žmonėmis dirbantis Kirilas Glušajevas: kilsi, jeigu darysi veiksmą

    Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti? Ved. Giedrė Čiužaitė

  48. Psichologė Aušra Kurienė: nuolat sekti savo vaikus – vienas iš būdų gadinti sau gyvenimą

    Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene. Ved. Giedrė Čiužaitė.

  49. Kaip reaguoti, kai tave siekia įžeisti? Su psichologe Gintare Buinickaite

    Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau? Ved. Giedrė Čiužaitė

About this show

Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.

Hosted by

LRT

Categories

Frequently asked questions

How many episodes does Čia ir dabar have?

Čia ir dabar has 275 episodes on PodParley. The most recent episode was published on November 16, 2026.

What is Čia ir dabar about?

Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar...

How often does Čia ir dabar release new episodes?

Čia ir dabar publishes weekly, based on its 275 episodes since September 2019.

Who hosts Čia ir dabar?

Čia ir dabar is created and hosted by LRT.
Link copied