PODCAST · education
Greito gyvenimo lėti pokalbiai
by Urtė Karalaitė
NERIBOTOS ATOSTOGOSLėtuose ir giliuose pokalbiuose Urtė Karalaitė kartu su įvairiais pašnekovais per skirtingas jų patirtis tyrinėja vidinį žmogų, kad geriau jį supratę, galėtume sklandžiau naviguoti save.
Episodes
-
90 | Kiek žmogaus tobulėjimui naudingas nieko nenorintis, bet nepailstantis DI?
Šįkart su pašnekovais žvelgiame į dirbtinio intelekto ir žmogaus tobulėjimo sąveiką – mėginame išskleisti, kaip keičiasi žmogaus santykis su pačiu savimi, suvokus, kad yra kažkas, kas bene viską žino geriau? Koks virsmas galimai vyks komandiniame darbe, kai dirbtinis intelektas atneša įrankius,...
-
89 | Kas gali padėti jaunam žmogui patikėti savimi, kai aplinka nebūtinai juo tiki?
Šįkart su pašnekovėmis svarstome, kiek streotipai, piešiantys regionų situaciją, atitinka realybę, kas lemia ten gyvenančių žmonių socialinius įpročius, ko reikia, kad atotrūkis nuo didmiesčių mažėtų ir galiausiai – kas gali padėti jaunam žmogui patikėti savimi, kai aplinka juo nebūtinai tiki?...
-
88 | Kodėl skurdo problema liečia mus visus ir turime tai spręsti kartu?
Šįkart su trimis pašnekovais svarstome, kodėl skurdo problemas turime spręsti kartu, kaip susiformuoja santykio skurdas bei kaip išmokyti jauną žmogų vertinti patį save, ne tik kliautis pažymių sistema. Galiausiai, jei esame greiti tiek, kiek greitas paskutinis ančiukas šeimoje, kaip mums sekasi,...
-
87 | Ko reikia, kad nuteistieji keistųsi ir kodėl kalėjimas pats savaime nekeičia žmogaus į gerąją pusę?
Su trimis pašnekovais kalbamės apie nuteistųjų grįžimą į laisvę – kiek tiesos yra stereotipuose, kad nuteistieji niekada nepasikeis? Ko reikia, kad jie keistųsi? Kas padeda atsilaikyti ir negrįžti prie senųjų įpročių? Kas privedė vieną pašnekovę prie narkotikų vartojimo ir kaip pavyko įveikti šią...
-
86 | Kultūriniai skirtumai bendruomenėje, tautinės tapatybės paieškos ir stereotipų laužymas
Šįkart su trimis pašnekovais kalbamės apie kultūrinio homogeniškumo nebuvimą, tautinės tapatybės paieškas, stereotipų kvestionavimą, kultūrinių skirtumų susipynimą bendrame visuomenės audinyje, kylančius iššūkius ir klausiame, kaip mes, visuomenė, jos piliečiai, galime kurti įvairią ir atvirą...
-
85 | Savanaudžio žmogaus kelias sąmoningumo link, drąsa keistis ir žalingas mąstymas „viskas arba nieko“
Šįkart su trimis pašnekovais kalbamės apie savanaudžio žmogaus (ne)norą keistis, apie tai, kuo pokyčio kelyje žalingas mąstymas „viskas arba nieko“, taip reikalingą drąsą tvaresniems ir sąmoningesniems mūsų žingsniams bei kūrybingumą kaip alternatyvą aklam vartojimui. Na, o kalbuosi šįkart su...
-
84 | Profesiniai pokyčiai – kiek reikia save varyti iš komforto zonos ir ar profesija = tapatybė?
Šįkart kalbamės apie pokyčius profesiniame kelyje ir čia kyla daug klausimų – kaip rasti drąsos žengti žingsnį kita kryptimi, kaip susigyventi su vis atsirandančiu nesaugumu, kaip nebijoti klysti naujame kelyje, kaip išbalansuoti, kai svyruoja pasitikėjimas savimi. Šiuos klausimus atsakyti...
-
83 Birutė Sabatauskaitė | Mes nesame visi vienodi
„Suniveliavimas ir pasakymas, kad mes visi vienodi, nieko neišsprendžia, tik uždeda tam tikrą raištį ant akių – taip apsimetame, kad esame vienodi ir nieko skirtingo tarp mūsų nėra. Lygių galimybių sudarymo tikslas yra, atpažįstant tam tikrus skirtumus, pašalinti kliūtis, kurios susiformuoja dėl...
-
82 Andrius Žebrauskas | Energija slypi smalsume
„Vakariečių kultūra yra labai aktyvi. Mes esam darytojai ir kartais pamirštam buvimą – darau, darau, bet pamirštu „esu“. Pasaulyje viskas banguoja, o mes norim visą laiką būti ant bangos. Kartais reikia nusileisti tam, kad ant jos vėl pakiltum“, – naujausiame epizode apie kasdienę nuobodulio ir...
-
81 Silvestras Dikčius | Negalime gyventi amžiname malonume
„Dirgindami save labai primityviais malonumais, mes kenkiam ir aplinkai, ir sau, ir psichikai“, – naujame epizode pastebi metereologas Silvestras Dikčius. Šįkart pokalbyje sklandžiai susipina įvairiausios pašnekovo profesinės ir asmeninės patirtys, aprėpiančios filosofijos studijas, sąmoningumo...
-
80 Justė Latauskienė | Negalime atskirti savo psichikos nuo savo kūno
„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo...
-
79 Rolandas Maskoliūnas | Krizėse mums padėtų vaizduotė
„Vienintelė išeitis – mūsų pačių inovatyvumo, kūrybingumo, gebėjimo susitarti bendriems projektams stiprinimas. Tai vienintelis būdas žmogui išlikti ir toliau tobulėti, kitų svertų tikriausiai nebus. Mes turime būti patys išradingiausi, geriausi, koordinuoti, laikytis principų, stengtis nemeluoti...
-
78 Dovydas Pancerovas | Atsisakęs išankstinių nuostatų, priartėju prie tiesos
„Kadangi gyvename tokioje išplaukusioje erdvėje – neturime žiniasklaidos, politikos tradicijų (jas kuriame tik dabar), yra labai daug erdvės manipuliacijoms, viešiesiems ryšiams, neprofesionalumui ir apsimetimui, kad laikomasi profesinių standartų. Kai nėra iki galo susitarta dėl bendrų...
-
77 Adrija Čepaitė | Neįmanoma patirti džiaugsmo, nepatiriant skausmo
„Mes gyvename dualiame pasaulyje – yra naktis ir yra diena, yra balta ir yra juoda, yra šilta ir yra šalta. Mes nesuprasime, kas yra gėris, nesupratę, kas yra blogis. Nesuprasime, kas yra džiaugsmas, jei atsisakysime skausmo. Neįmanoma patirti džiaugsmo, nepatiriant skausmo. Galima apsimesti, kad...
-
76 Algis Kriščiūnas | Noriu būti geras ir tai yra didžiausias iššūkis
„Aš nesitikiu pakeisti visuomenės, pasaulio ar atlikti kažkokią misiją. Manau, kad tiek mano, tiek kiekvieno žmogaus misija turėtų būti nukreipta į jį patį – į jo paties gyvenimo realizavimą, laiką, kurį čia praleidžia, kad jis nebūtų tuščias, beprasmis. Tai skamba gana egoistiškai, bet iš tiesų,...
-
75 Kęstutis Kilinskas | Norint išvengti karo arba jį kariauti, reikia jį suprasti
„Sako, kad karo žiaurumas ir tai, kaip jis vyksta, priklauso nuo kultūrinio visuomenės lygmens. Šis paaiškinimas nėra iki galo reikšmingas, nes net ir labai kultūringos visuomenės gali kariauti labai žiaurius karus“, – kalbėdamas apie tai, kaip karas reiškiasi skirtinguose kontekstuose, pamini...
-
74 Ričardas Jankauskas | Žmogui labai sunku nekišti visur nagų
„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus…
more -
73 Urtė Neniškytė | Dėl smegenų plastiškumo galime keisti savo emocinį atsaką
„Į tą pačią situaciją galime reaguoti skirtingai, priklausomai nuo to, kaip mūsų smegenys keičiasi, pripranta ir adaptuojasi. Tuo, iš esmės, yra pagrįsta visa psichoterapija. Mes situacijų nepakeičiame – realybė lieka tokia pati. Tačiau pakeičiame tai, kaip į jas reaguojame. Pradžioje reakcija…
more -
72 Saulius Geniušas | Skausmas keičia santykį su savimi ir pasauliu
„Be to, kad skausmas keičia mano santykį su mano kūnu, jis taip pat keičia mano santykį su manimi, mano paties mintimis, keičia mano santykį su kitais žmonėmis ir su visu pasauliu. Tai yra keturi būdai, kaip lėtinis skausmas mus dehumanizuoja, bet tuo pačiu jis turi savybę reikalauti atkurti…
more -
71 Tautvydas Gaudėšius | Pasirinkau eiti savo baimių link, ne nuo jų
„Aš taip bijojau būti savim, parodyti, koks iš tiesų esu purvinas ar netikslus, kad viską taisiau. Tuomet niekad nežinai, koks geras iš tikrųjų esi, nes viskas sutaisyta, tobula. Pirmą kartą gyvenime imu sau atleisti – pripažinti, kad klystu, kad senstu ir leidžiu tam būti. Nenoriu būti klaidų...
-
70 Giedrius Bučas | Laisvė perteklinio vartojimo amžiuje yra iliuzija
„Mes susikuriame iliuziją, kad gyvenant laisvoje, demokratiškoje šalyje kritinis mąstymas yra mūsų laisvė. Tačiau jo labai trūksta. Mūsų vartojimo įpročius, pasitelkdamas marketingą, sukuria gamintojas. Jis labai aiškiai sudėlioja žinutę, ką, kodėl ir kiek turime pirkti,“ – naujame pokalbyje...
-
69 Veronika Urbonaitė-Barkauskienė | Miestui reikalingas chaosas
„Didmiestis negali gyventi santarvėje ir taikoje. Didmiestis yra nuolat kunkuliuojantis skirtumų ir įvairovės darinys. Skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, kuriuos jie bando suderinti, būdami suspausti vienoje erdvėje, ir tuo pačiu atsiriboti vienas nuo kito ne tvoromis, o gal žvilgsniu,...
-
68 Kęstutis Dragūnevičius | Susidūrus su nepažįstama grupe, patirtis turėtų veikti pirmiausia
Susidūrus su mums nauja, nepažįstama grupe, mūsų pačių bendravimo patirtis turėtų būti svarbiausia, o išorinė informacija – antraeilis dalykas, sako Vilniaus universiteto psichologijos dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius naujame epizode kalbėdamas apie instinktyvų žmogaus polinkį formuoti grupes…
more -
67 Paulius Gritėnas | Patogumas nėra tinkama pozicija tolerancijai
„Tolerancija iš tavęs reikalauja labai daug pastangų ir tai yra toks pats valios aktas, kaip ir bet kuris drąsos ir ryžto reikalaujantis veiksmas“, – naujame epizode svarsto apžvalgininkas, filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Tai pokalbis apie dialogą, prie…
more -
66 Paulius Markevičius | Svarbu kalbėti apie traumas, kad jos nesikartotų
„Galvoju, kad blogi dalykai pasaulyje nevyksta, yra tik patirtys, kurios moko – kas skauda, kas neskauda, kas teikia džiaugsmą, o kas – liūdesį. Man atrodo, svarbu kalbėti ir apie tokias patirtis, kurios sukelia beprotiškai daug skausmo, traumų, kad tai nesikartotų“, – naujame epizode apie žmogų...
-
65 Rimantas Kočiūnas | Dažnai esame daug laisvesni nei mums atrodo
„Žmogus yra laisvas – judėti į priekį, atgal, stovėti vietoje, rinktis ir lygiai taip pat nesirinkti. Mes laisvi viskam – kažkam pozityvaus ir kažkam destruktyvaus“, – naujame epizode pasirinkimo laisvės ir atsakomybės klausimą plėtoja vienas iš egzistencinės psichoterpijos pradininkų Lietuvoje,...
-
64 Milda Varnauskaitė | Apie nutildytas undinėles ir užkulisinio pasaulio vertę
„Laisvė man yra veržtis iš vidinių normų gniaužtų, savęs pačios tildymo. Tiesiog pakelti galvą ir jos nebenuleisti,“ – kalbėdama apie pastangas „atmokyti“ save primestų stereotipų, normų ir konstruktų, naujame pokalbyje sako šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė. Ugningame mūsų dialoge...
-
63 Marijus Aleksa | Jei nori plaukti, reikia ir plaukti
„Nėra taip, kad aš nebijau. Aš tiesiog išstumiu save,“ – kalbėdamas apie nėrimą į nepažįstamas situacijas, sako būgnininkas, muzikos kūrėjas Marijus Aleksa ir kaip galimą pagrindą tokiam nusiteikimui prisimena savo tėčio mėgstamą posakį: „Jei nori plaukti, reikia plaukti“. Su panašiu iššūkiu...
-
62 Vilius Bartninkas apie gerą arklį, gerą peilį ir gerą žmogų Antikoje
„Laimė turi būt autonomiška, tai, kam nieko daugiau nebereikia, kas yra aukščiausias gėris. Ji pati turi būti sau tikslas, kurio mes siekiame ne dėl kažko kito. Tuomet atkrenta pinigų kalimas kaip laimės forma, nes pinigai nėra tikslas savaime. Tokiu būdu, įvedę įvairius kriterijus, graikai…
more -
61 Axel Holvoet | Nemanau, kad dirbtinis intelektas gebės rašyti kaip Šekspyras ar Rilkė
BONUS EPIZODAS | „Pokyčiai kalboje neišvengiami ir jie atsiranda ne tik dėl svetimų kalbų įtakos. Kalba iš prigimties keičiasi, ji niekada nestovi vietoje,“ – papildomame epizode mintimis apie nuolatinį kalbos kismą dalinasi Axel Holvoet – belgų kilmės lingvistas, Baltų ir slavų kalbų tyrinėtojas...
-
60 Dainius Pūras | Žmogus, nejaučiantis jokio egzistencinio nerimo, sustojo raidoje
„Žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių, kad jis nuolat yra tam tikroj dozuoto nerimo būsenoj ir tai reiškia, kad žmogus nesustoja paauglystėje – vyksta vystymasis, raida, gyvenimas, o tai, man atrodo, įeina į sveiko žmogaus apibrėžimą,“ – naujame epizode sako Dainius Pūras,...
-
59 Ieva Krivickaitė | Atsiribodami priverčiame ir juos atsiriboti
Episode Notes „Atsiribodami priverčiame ir juos ilgainiui atsiriboti. Tai labai liūdina, norėčiau išgirsti tuos žmones, nepažiūrėti į jų poreikius kaip į nesvarbius, kad ir kokie tai atrodytų maži dalykai. Norisi nepraeiti ir nepalikti jų“, – naujame epizode sako daugybės gerumo iniciatyvų…
more -
58 Eugenijus Kaminskis apie buvimo „tarp“ prasmę, nepatogumą ir klausimo „kodėl?“ privalomybę
„Kuo mažiau konkretumo – tuo daugiau nerimo. Jeigu nesi konkrečios srities specialistas, esi gana nesaugioje pozicijoje. Todėl tarpinė, tarpdisciplininė veikla iš tiesų kelia tam tikrą neapibrėžtumo, nerimo jausmą, kurį būtina pažinti, su juo sugyventi ir keliauti toliau, nes vis dėlto tik...
-
57 Vaiper Vitalijus | Tik išėjęs už savo burbulo gali suprasti, kur esi
„Burbulas greičiausiai egzistuoja dėl to, kad esam per dideli egoistai ir renkamės būti ten, kur mažiau nepatogumų. Mano galva, kol tai nedaro žalos mūsų fizinei ir psichinei būklei, tol turim įsileisti kažkokias konfrontacijas, nepatogumus, bandyti kelti sau ir kitiem iššūkius, o ne užsidaryti…
more -
56 Rūta Latinytė | Pasitikėjimas – tai dovana avansu
„Pasitikėjimas yra, tarsi, dovana avansu. Suteikiu žmogui pasitikėjimą dar jo nepažinodamas ne todėl, kad jis to nusipelnė, bet dėl to, kad jis tiesiog yra. Taip pat ir su pagarba – galima reikalauti, kad jos turi nusipelnyti arba galima pagarbą dovanoti visiems, nepaisant to, kaip jie pirmą…
more -
55 Aurimas Švedas: Bandydami išsigelbėti pavieniui leisime baimei triumfuoti
„Brangiausia, ką iš mūsų gali atimti baimė, tai pasitikėjimo vienas kitu jausmą. Mūsų pasaulis veikia, nes jį jungia tam tikri socialiniai klijai – pasitikėjimas vienas kitu. Jei mes staiga nutartume, kad bandysime išsigelbėti kiekvienas atskirai, kaip kam išeina, tai būtų baimės triumfas", –...
-
54 Anthropology Professor Victor de Munck on (In)Consistency of Love
BONUS EPISODE | (Šis papildomas epizodas yra tik anglų kalba) "The world is always changing obviously, relationships change, yet we want the consistency and permanence. We desire that the way we live, the people we have around us, the things that make us comfortable remain stable. We don't want…
more -
53 Sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė: Šiandien laimės siekis tampa prievole
„Šiandieninėje kultūroje laimė mums yra peršama ir jeigu nesijauti laimingas, esi nevykėlis ir nesugebi pasiekti laimės. Be to, labai skatinama individualistinė laimė, kad tik tu pats gali siekti laimės ir tik nuo tavęs priklauso, kiek tu būsi laimingas, nors iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad mes…
more -
52 Audrius Zujus: Močiučių sąsiuviniai gali istorijoje išlikt ilgiau nei mūsų skaitmeniniai įrašai
„Mes įsivaizduojame, kad mūsų skaitmeniniai duomenys niekada niekur nedings, bet jeigu pastoviai nemokėsim už talpyklas ar nenaudosim kažkokio kito, geresnio būdo informacijai saugoti, mūsų močiučių sąsiuviniai išgyvens istorijoje ilgiau negu mūsų skaitmeniniai įrašai", – naujame epizode apie šių...
-
51 Saulius Leonavičius: Esu mirtingas, pažeidžiamas, jautrus ir kenčiantis
„Ką reiškia susikirsti? Parodyti, kad nesu toks šaunus, koks bandau būti, ir tuo momentu nedėviu kaukės? Esu mirtingas, pažeidžiamas, silpnas, jautrus, kenčiantis ir tą akimirką pripažįstu, kad nesu pasiruošęs šarvų ir skydų", – naujame epizode apie nesėkmes ir apsinuoginimą reflektuoja...
-
50 Asta Skujytė-Razmienė: Anksčiau žmonės turėjo stipresnę intuiciją
„Mes dabar bandom apmąstyti ir artikuliuoti, ką jaučiu, kaip jaučiuosi, kokia dabar mano būsena, o senovėj buvo daugiau pajautimo, kad va, dabar man reikia, pavyzdžiui, dainuoti arba išeiti į mišką rėkti“, – apie tautosakoje aptinkamus senovės lietuvių būdus pergyventi emociškai sunkias būsenas...
-
49 Nerijus Mačiulis: Pagrindinė matematikos funkcija kitokia, nei manome
„Labai daug žmonių savo gyvenime tiesiogiai matematikos nenaudoja, bet aš neįsivaizduoju žmogaus ar specialybės, kur nereikėtų matematinio mąstymo, nes tai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą įžvelgti ryšius, kur juos sunku įžvelgti, galiausiai ugdo kritinį mastymą“, – naujame epizode sako ekonomistas...
-
48 Šarukas Joneikis: Blogis pirmiausia gimsta mūsų galvose
„Kiekvieno žmogaus pasaulis pasikeis, jeigu jis bandys pirmiausia keisti jį savo galvoje, o tada keisis ir visas bendras“, – naujame epizode sako muzikantas, grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarukas Joneikis ir priduria, kad blogis pirmiausia gimsta būtent žmogaus galvoje. Siekdamas nekelti savęs...
-
47 Antanas Kairys: Kategoriška nuomonė dažniau sutinkama žiniasklaidoje nei realybėje
„Abejoju, kad realiame pasaulyje egzistuoja aiškios nuomonių stovyklos. Greičiausiai jos išryškėja tik medijose ir socialiniuose tinkluose, nes ten labai nepatogu ir problemiška rodyti pilkąją zoną, o tarp kraštutinių pozicijų yra didžioji dalis žmonių“, – naujame epizode svarsto Vilniaus...
-
46 Kamilė Gudmonaitė: Skaudžios patirtys mus labiausiai augina
„Būtent tos netektys, išėjimai ir pabaigos daugiausiai žmogaus vystymuisi ir duoda. Tai yra žiauri dovana“, – naujame epizode sako teatro režisierė, muzikos kūrėja Kamilė Gudmonaitė. Pažiūrėti tiesiai į save dvejojančią, bijančią, įvairiapusę, gedinčią, kartais skaudinančią kitą ar klystančią....
-
45 Keliautojas Algimantas Kuras: Kartais svarbu išdrįsti pasiduoti
„Drąsa man neturi nieko bendra su adrenalinu, heroiškumu. Drąsa yra, kai išdrįsti kažką daryti, kažką keisti – nesvarbu, ar tau tai komfortiška, ar bijai. Kartais reikia drąsos ir atsitraukti, nors ir turim ambicijų, norų įveikti iššūkius ir būti labai kieti,“ – naujame epizode reflektuoja...
-
44 Rytis Zemkauskas: Nuomonės laikinumas yra protingo žmogaus požymis
„Nuomonės laikinumas yra protingo žmogaus požymis. Jeigu žmogus laikosi tos pačios nuomonės visą gyvenimą, jis yra idiotas,“ – naujame epizode aštriai ir taikliai mintis dėlioja žurnalistas, televizijos laidų kūrėjas Rytis Zemkauskas. Kiek neįprastoje, pašnekovo, kėdėje šįkart prisėdęs žinomas...
-
43 Lina Lapelytė: Su nepalankiomis situacijomis stengiuosi bendradarbiauti
„Nei kūryboje, nei gyvenime neplaukiu prieš srovę. Jei susiklosto nepalanki situacija, „apkabinu“ ją, prisijaukinu ir bandau su ja bendradarbiauti“, – naujame epizode apie nežinomybę ir netikėtumus įvairiuose gyvenimo scenarijuose sako menininkė, muzikantė Lina Lapelytė. Su šiuolaikinės operos...
-
42 Rein Raud: Intuityviai pasitikime tuo, ką norime girdėti
„Kai kas sako, kad autentiškumo nebeliko ir viskas yra kažkokia prasme simuliacija. Vis tik galbūt pagrindinė priešprieša čia yra pasitikėjimas – jei viską galima suklastoti, niekuo nebepasitikime. Kadangi informacijos labai daug ir nebežinome, kuo pasitikėti, intuityviai pradedame pasitikėt tuo,...
-
41 Milda Pivoriūtė: Pandemija pagilina visuomenėje esančias nelygybes
„Galimybę sustoti ir kokybiškai išnaudoti šitą sustojusį laiką kaip galimybę pokyčiams turės vidurinės arba aukštesnės klasės žmonių grupė, kurių socio-ekonominė padėtis leidžia jiems šį etapą išgyventi be didesnio streso“, – svarstydama, ar karantino laikotarpis galėtų būti naudingas asmeniniam...
We're indexing this podcast's transcripts for the first time — this can take a minute or two. We'll show results as soon as they're ready.
No matches for "" in this podcast's transcripts.
No topics indexed yet for this podcast.
Loading reviews...
ABOUT THIS SHOW
NERIBOTOS ATOSTOGOSLėtuose ir giliuose pokalbiuose Urtė Karalaitė kartu su įvairiais pašnekovais per skirtingas jų patirtis tyrinėja vidinį žmogų, kad geriau jį supratę, galėtume sklandžiau naviguoti save.
HOSTED BY
Urtė Karalaitė
Loading similar podcasts...