Kalba kalba

💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų? 💬 Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakė antikinės filosofijos tyrinėtojas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius BARTNINKAS. 🎧 Pokalbyje išgirsite:-  kaip antikiniai tekstai pakeičia su jais susidūrusį žmogų ir kokiais būdais mes galime prie jų prieiti ir tirti;-  kuo religijos ir filosofijos santykis Antikoje buvo kitoks ir kodėl Platonas žvelgė į dangaus kūnus ieškodamas dieviškumo;- koks tų kūnų santykis su tradicine graikų religija ir religijos politiškumas;- kas yra kolektyvinio agentiškumo tyrimai ir koks naujas Europos idėjų kursas vyks filologijos bakalaurantams.Kalbina Elžbieta Žutautaitė.

2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫 💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo tapatybę siejo su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva ir buvo paskirtas jos atstovu Prancūzijoje. Jo, kaip diplomato, veikla suteikė galimybę būti tikru lietuvių kultūros ambasadoriumi –dalį jo kūrybinės veiklos sudaro lietuvių liaudies dainų, pasakų bei daugybės publicistinių straipsnių apie Lietuvą bei jos kultūrą vertimai į prancūzų kalbą. Truputį ekscentriškas, truputį romantiškas, truputį vienišas. O. Milašius buvo kūrėjas, gyvenęs tarp kalbų, šalių, epochų, tarpsudėtingos savo laikmečio tikrovės ir poetinės vizijos. Apie jo gyvenimą ir kūrybą kalbamės su afilijuotąja VU Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutoprofesore, O. Milašiaus vertėja dr. Genovaite DRUČKUTE.Kalbina Antanas Keturakis.

🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas... 📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam į pagalbą jos pasikvietė poetą, literatūros kritiką, vertėją bei intermedialių literatūros studijų magistrantą LINĄ. 📖Šį kartą sužinosite kaip gimė Juozo Kėkšto ir Salio Šemerio poezijos rinktinės, ką mėgstame skaityti labiau – popierines ar PDF formato knygas bei kokias knygas Linas rekomenduoja mūsų klausytojams. 📢Apie tai ir dar daugiau išgirsite naujajame tinklalaidės epizode!

Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus!Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) – išskirtinė Apšvietos asmenybė, Mažosios Lietuvos kunigas ir kalbininkas, siekęs sistemiškai aprašyti lietuvių kalbą.Šis vardas retai skamba kasdieniuose pokalbiuose, tačiau jo darbai paliko gilų pėdsaką lietuviųkalbos istorijoje. Ruigiui nepakako knyginės kalbos – jam buvo svarbu, kaip žmonės kalba iš tikrųjų, todėl savo žodynui rinko gyvosios kalbos žodžius ir tuo savolaikui buvo modernus. Dar įdomiau – Ruigys prisidėjo ir prie lietuviškos Biblijos vertimo bei yra laikomas pirmuoju lietuvių liaudies dainų skelbėju.Apie tai ir daug daugiau kalbamės su VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto direktore, Lietuviųkalbos draugijos pirmininke doc. dr. Vilma ZUBAITIENE. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika? 🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus. 🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunikacijos studentė AISTĖ bei Baltų kalbotyros studijų magistrantė GABRIELĖ. 🧳 Atskleisime paslaptį – net dvi pokalbio dalyvės iš keturių kitą studijų semestrą praleis užsienyje, tad svarstantys apie Erasmus išvyką turi galimybę išgirsti visų etapų eigą iš ką tik visą tai praėjusių studenčių lūpų 👀.

Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja?Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti. Klausėme daug: - kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti? - kas normina kalbą – komisija, inspekcija, o gal patys kalbėtojai?- kas, už ką ir ar tikrai baudžia?Raskite atsakymus įraše!Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose.Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu?Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų kalbų, susižavėjimą semantiniais žemėlapiais bei kuo įdomus tyrimui pasirinktas šaltinis – "Itinerarium Egeriae".Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes? 🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA kaip tik tai ir padarė: prisiminimais nusikėlė į pirmąjį kursą Vilniaus universitete. 📚Epizode išgirsite, kas neramino pirmakursius studentus atvykus į Vilnių iš kitų miestų (ir net kitos šalies!) bei kaip pasikeitė žvilgsnis į sostinę. Sužinosite įvairių patarimųkaip mokytis bei ruoštis sesijai, kaip atrasti bendraminčių bei kokie talismanai gelbsti pirmųjų egzaminų metu. ❄️O visus pirmojo kurso riešutėlius gliaudyti padėjo lietuvių filologijos trečio kurso studentė Danielė bei antrakursis istorijos studentas Vladimirs. 

Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių?  Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios glūdi žmogaus prigimtyje. Su VU FLF doc. dr. Nijole Juchnevičiene nagrinėjame, kaip Tukidido įžvalgos padeda suprasti šiuolaikinę galios politiką.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.

Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas? Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės nare ir klasikinių studijų alumne Vaidile Juozaityte. Vaidilė papasakojo, kaip atrado kelią į magistro studijas ir ką jose pavyko atrasti. Pasikalbėjome apie jos magistro baigiamąjį darbą, kuriame ji analizavo Šv. Augustino kalbos ir ženklų teoriją, susiedama su tuo, kokią padėtį ženklas užima teatre ir kine. Pasvarstėme, kaip teatre atsiranda stebuklas ir kokią tam įtaką turi žiūrovai. Galiausiai, Vaidilė papasakojo apie įsimintiniausius savo vaidmenis ir ateities planus jaubaigus studijas.Kalbina Elžbieta Žutautaitė.

Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia?  Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.

Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų.  👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus. 🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irlinksmu tonu – gvildenome „Filologų perliukus“. Pokalbyje jaukiai pasidalinome lig šiol sukaupta studijų patirtimi bei filologiniais juokeliais. Ar šie juokingi tik mums? Įvertinkite! ✒️Visa tai aptarti pasikvietėme mielą kursioką DOMINYKĄ KAZLAUSKĄ, kuris keliauja „Kūrėjų takais“. O kas tie kūrėjų takai – sužinosite besiklausydami.

1, 2, 3, 4....5!Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese –  Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas...Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių raštijos, kokios tyrimų perspektyvos veriasi, kokie veikėjai ir tekstai mums įdomūs, svarbūs, kas šiais metais minėtina. Spėjusios išgirsti ne vieną stereotipą, pasikalbame ir apie juos: ar bibliotekoje dirbame tik baltomis pirštinėmis? Ar senieji tekstai tik pamokantys ir rimti? Ar yra dar ten ką tirti??Na ir dar truputį apie Sarbievijų, Rėzą (cha, apie kitą) ir Vilentą.Skubėjom, greitakalbe bėrėm, bet užkabinom tik ledkalnio viršūnę, tad klausykit,  komentuokit, prenumeruokit, leiskit žinoti, ar patiko.

Tai kas tie skandinavai?Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE.Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl švedai sako, kad nėra Europa, ir kodėl Ērikai Smolandas – kaip švediška Dzūkija?Na, ir žinoma, negalima kalbėti apie skandinavų kultūros apraiškas Lietuvoje nepaminint Coliukės, Mumių, Mijo ir daugelio kitų vaikų literatūros veikėjų. Tad paliečiame vertimų iš Skandinavijos kalbų klausimus, kuriuos vainikuoja Ērikos rekomendacijos. Klausykite ir išgirsite – ar mes jau truputį „skandinavai“, ar dar nelabai.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai.O jei labai trumpai, afazija – po smegenų traumos atsiradęs sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kalbėti, suprasti kalbą, skaityti ar rašyti. Tai įgyta, ne įgimta būsena.Apie tai pasakoja Aurelija Meškerevičiūtė – filologė, logopedė, dabar rengianti disertaciją „Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai“ Taikomosios kalbotyros institute. O kaip manai, ar tokie sutrikimai paveikia ir gestų kalbą? Atsakymas įraše.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos? O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome?Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir variantus. Tad apie TAI pasikalbėjome ir tinklalaidėje su VU Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu KARDELIU.Pašnekovas sako, kad kalba – kaip glaistu aplietas sluoksniuotas pyragas. Vis dėlto pokalbyje spėjome paliesti tik keletą jo sluoksnių: standartinę kalbą, jos santykį su tarmėmis ir visa apimantį kalbos variantiškumą. Pasiklausę sužinosite, kodėl Vytautas Kardelis renkasi standartinės, o ne bendrinės kalbos terminą, bei kokius argumentus pateikia, atsakydamas į klausimą, kam mums jos reikia? Taip pat išgirsite pasvarstymus apie tarmių vartojimą kasdienėje aplinkoje ir jų ateitį.Kviečiame klausyti ir nepamiršti pasinaudoti rekomendacija, sakoma laidos pabaigoje!Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kalbai, kurią anksčiau jautė Elīza, nei regos negalia, kurią turi Vanesa.Pokalbyje spėjame aptarti tik nedidelę dalį visos studenčių istorijos – kaip jos mokėsi lietuvių kalbos Latvijoje ir planavo studijas Vilniuje, ką mano apie mūsų fakultetą ir kokius esminius lietuvių bruožus išskiria. Dar palietėme studijų turint regos negalią temą bei kalbėjome apie magistro darbo temas ir ateities planus.Na, o pokalbio leitmotyvas nejučiomis tapo muzika, tad ne tik išgirsite, ką klausyti rekomenduoja studentės, bet ir kaip R. Kmitos kūryba Vanesai padėjo atrasti lietuvišką muziką.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume?Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi.Ai, ir dar – ar kada pagalvojai, kodėl sakome bėgikas ar šokėjas, bet ne bėgėjas ar šokikas? Įsijunk ir sužinosi!Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.Atsitiktinumas? Tikrai taip!Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie  stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė? Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija? Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos santykį. Kas gi čia gali būti modernaus? Indrė ne tik papasakos, bet ir suteiks naują „optiką“ skeptikams :)

Filologai neatsiejami nuo tekstų: mes juos kuriame, verčiame, redaguojame, analizuojame. Tačiau tą patį, tik daug sparčiau, geba ir dirbtinio intelekto įrankiai. Tad kaip į juos verta reaguoti – bandyti drausti, o gal mokytis įvaldyti? Apie dirbtinį intelektą diskutuojame su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto germanistėmis Diana Šileikaite-Kaishauri ir Virginija Masiulionyte, besidominčiomis technologijų raida ir dirbtinio intelekto pritaikymu mokant užsienio kalbų. Šiuo metu jos dėsto naują kursą pavadinimu „Vokiečių kalba ir mediacija: formos, funkcijos ir strategijos”, kuriame aptariamas ir dirbtinio intelekto vaidmuo, pritaikymas, bei etiniai klausimai. Tad apie visa tai ir kur kas daugiau – pokalbyje!   „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. #Filologijosfakultetas

VU FLF Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego ARDOINO pabrėžia, kad jam labai svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Misija nelieka nepastebėta – visai neseniai Diegas už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu. Tačiau pokalbį pradedame nuo pat pradžių – nuo jo kelio į Lietuvą ir prūsistikos tyrimų, paskatintų mokytojo, žymaus baltisto Pietro Umberto Dinio. Teiravomės, kuo Diegui įdomus seniausias baltiškas tekstelis ir ką šiuolaikinės prieigos apie jį gali pasakyti naujo. Galiausiai, kalbėjomės ir apie baltistiką užsienyje ir italistiką mūsų fakultete.   „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. #Filologijosfakultetas

Tarkime, kad lietuviškojoje mitologinėje mąstysenoje, vanduo galėjęs būti ateities, dabarties ir praeities vandeniu. Su vandeniu taip pat susijęs kriokimas ir baubimas, o specifiškai su praeities vandeniu - ne-mirtis.  Painu suprasti? Pasiklausykit ką apie visa tai papasakos semiotikė Banguolė Žalnieriūnaitė. -- Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos. -- Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Šįkart laidoje kalbinome VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytoją Agnę Navickaitę-Klišauskienę. Ji papasakojo apie savo meilę latvių kalbai, dėstymo iššūkius ir visai neseniai kartu su kolegomis parengtą antrąją lietuvių studentams skirto latvių kalbos vadovėlio „Skaidrs!“ (‘Aišku!‘) dalį (2023). Vadovėlis įdomus ne tik todėl, kad yra skirtas lietuviškai, tad kitaip latvių kalbos besimokančiai, auditorijai, bet ir dėl savo išmonės – čia prakalbintas ežys siuvėjas, gaidys giedorius, lietuvė Rūtą ir net.. pats Gitanas Nausėda! Tad kviečiame klausytis apie autorių drąsius sprendimus, latvių stereotipus, vadovėlio funkcijas bei naudą.   „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. #Filologijosfakultetas #latviukalba

Įsivaizduokite, kad tai, ką jūs filmuojate savo šeimos archyvui, savo atminčiai, kažkokiu būdu tampa reikšminga visiems gyvenantiems Lietuvoje, kitaip tariant,  sieksime paaiškinti kaip namų kinas gali tapti kultūrinės atminties tekstu. -- Laidoje svečiuojasi semiotikė, kuratorė, medijų edukacijos ir tyrimų centro "Meno avilys" rodymų srities vadovė, Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programų sudarytoja - Ona Kotryna Dikavičiūtė. -- Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos. -- Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Balsu diktuojame žinutes, pirkinių sąrašus ar valdome įrenginius, bendraujame su virtualiais pokalbių asistentais ar klausome parašyto teksto. Ir visa tai galime daryti lietuviškai. Kuo prie tokių šnekos technologijų raidos prisideda filologai? Kaip kuriami garsynai, leidžiantys vėliau kalbėtis su virtualiu asistentu lietuviškai? Kada nebeatpažinsime, su mumis kalba tikras žmogus ar kompiuteris? Kokių iššūkių patiria informatikai, dirbdami su filologais? Apie tai pasakoja VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto specialistas, vienas iš lietuviškai robotukus prakalbinusių tyrėjų – Gediminas NAVICKAS. Žinoma, neišvengiame ir tokių temų, kaip dirbtinis intelektas, ChatGPT ir mūsų ateities spėjimo. Tad klausykite ir komentuokite. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

TRIUKŠMO SIENA - garsinis fenomenas, kuris perkeičia didelio triukšmo prasmę: pasirodo, triukšmas galįs būti estetiškas, meditatyvus, reikšmingas. - Apie tai kalbėsimės su laidos viešnia - semiotikos studijų alumne, triukšmo muzikos entuziaste ir koncertų organizatorių grupės „Facial Tumour Booking“ nare - Greta Statkauskaite. - Laidos pabaigoje siūlome ir jums išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ - tai trumpa, intelektualinio malonumo suteikianti užduotis, kurią atlikdami galite “paskanauti” semiotiko duonos. - Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Kalendorinės žiemos vidurys, kai tamsa trunka ilgiau nei šviesa, o ir ta šviesa neretai apniukusi, yra puikus laikas pasikalbėti ir apie tamsiąsias pasakų bei lopšinių puses. Ką rodo tokio nepatogaus folkloro egzistavimas ir kam mums to reikia? Kuo ir kodėl dažniausiai yra gąsdinami vaikai? Ar lietuvių vaikų bauginimai skiriasi nuo kitų tautų gąsdinimų? Ar mums derėtų atsisakyti žiaurumu alsuojančių pasakų? Apie tai ir daug kitų dalykų laidoje pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, besidominti baimės raiška mūsų kultūroje, Vita Džekčioriūtė. Laidą veda Ernesta Kazakėnaitė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus. #pasakos #filologijos fakultetas #LLTI

Muzika, atrodo, neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, ypač per šventes, kai jos sunkiai kur galime išvengti. Tačiau ar taip buvo visuomet? Ką apie muziką galvojo ir žinojo senovės graikai? Ar mes ją suprantame panašiai? Kas yra ir kuo buvo ypatinga negirdimoji muzika? Studijoje viešėjo Šarūnas Šavėla – Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos ir Filosofijos gretutinių studijų alumnas, 2022 m. Bolonijos universitete apsigynęs disertaciją apie filosofinio muzikos įprasminimo prielaidas senovės graikų tekstuose. Laidą veda Eleonora Terleckienė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Kokiu būdu muzika kine, arba kitaip - filmo garso takelis, gali sukurti kitą filmo prasmės sluoksnį? -- Kalbiname humanitarinių mokslų daktarę, semiotikę, vokalo mokytoją, dainų autorę ir grupės „Sun Francisco“ atlikėją, kultūros žurnalo “370” bendraautorę - GIEDRĘ IVANOVĄ. -- Laidos pabaigoje siūlome išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos. -- Vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Turbūt sutiksit, kad mokytojo klausimas filologams alsuoja į nugarą: nuo susirūpinusių šeimos narių, besiteiraujančių, ar po studijų dirbsi mokykloje, iki mokslo metų pradžioje studentus į mokyklą viliojančių skelbimų ir dėstytojų raginimų. Vis tik mokytojo kelią pasirenka absolventų mažuma. Laidoje į klausimą, kodėl taip yra, tiesiogiai neatsakome, bet su mūsų fakulteto Lietuvių ir naujosios graikų filologijos alumne, lietuvių literatūros kritike ir apžvalgininke Elžbieta Banyte aptariame gražiąsias ir ne tokias gražias šio darbo dalis. Apie tai, kas atvedė į mokyklą, ką filologijos studijos mokytojui gali suteikti, ir kaip mokytojai iš tikrųjų dirba su vadovėliais – naujausioje laidoje, kurią veda Ernesta Kazakėnaitė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Kas yra semiotika? Ką studentai studijuoja semiotikos studijose? Kuo svarbus Algirdas Julius Greimas? Kas yra semiotinis kvadratas? Ar semiotika lieka teoriniame lygmenyje, ar vis tik yra pritaikoma praktiškai? VU Filologijos fakulteto tinklalaidėje viešėjo Salvinija Cibulskienė ir Aretas Kisielius – Semiotikos magistrantūros studentai, iš pirmų lūpų papasakoję apie studijas, savo kelią link jų ir atrastą prasmę. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Šįkart į svečius pasikvietėme Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vadovę, profesorę Loreta Vilkienę. Diskutavome apie kalbinę tapatybę – kas ji yra, kas ją formuoja ir lemia. Pašnekovė papasakojo apie skirtingus būdus, kaip galima tirti tokį fenomeną, bei pasidalino savo atliktais darbais – Saratovo srities Rusijoje ir Kazachstane gyvenančių lietuvų kalbinės tapatybės tyrimu, atskleidusiu šių asmenų santykį su lietuvių kalba. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.   Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Naujausioje laidoje apie prūsų kalbą diskutavome su Vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentu, aktyviu baltų istorinės gramatikos, latvistikos ir prūsistikos tyrėju Vytautu Rinkevičiumi. Svarstėme apie senosios prūsų kalbos ypatumus, panašumus ir skirtumus su latvių bei lietuvių kalbomis. Pašnekovas pasakojo apie išlikusius prūsiškuosius tekstus, įdomias jų atradimo istorijas ir apie tai, kaip šie tekstai padeda rekonstruoti išnykusią kalbą bei aiškintis jos žodžių reikšmes. Nepamiršome ir prūsų kalbos atgaivinimo fenomeno bei kaip, iš kokių resursų šiandien galima išmokti naujosios prūsų kalbos. Maža to, turėsite progą išgirsti, kaip skamba įgarsintas seniausias mums žinomas baltiškas tekstas! Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

2023-ieji – latvių literatūros metai! Laidoje svečiavosi „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė, VU Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė Laura Laurušaitė. Pašnekovė papasakojo apie pirmąją pažintį su latvių kalba, studijų patirtis Vilniaus universitete bei pagrindinę savo tyrimų sritį – literatūrinę baltistiką. Plačiai diskutavome apie latvių literatūrą – kas jai būdinga, kaip ji byloja apie latvių nacionalinį charakterį ir kuo (ne)panaši į lietuviškuosius tekstus. Svarstyta, kodėl į Lietuvos skaitytojų akiratį patenka vis daugiau vertimų iš latvių kalbos bei, žinoma, kokių naujovių galime tikėtis šiemet, švęsdami latvių literatūros metus. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Į paskutinę šių metų laidą pasikvietėme Vilniaus universiteto profesorių, buvusį Filologijos fakulteto dekaną, kalbininką Bonifacą Stundžią. Kalbėjomės apie jo kelią į universitetą, akademijoje praleistus metus, gražiausius prisiminimus ir pomėgius – meną, literatūrą, muziką ir, žinoma, chemiją. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Naujausios laidos pagrindine tema tapo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atlikto doktorantų psichologinės būsenos tyrimo rezultatai. Pasak jų, vidutinis doktorantas Lietuvoje – “išsekusi moteris“. Todėl pasikalbėti apie šviesesnes ir kiek tamsesnes doktorantūros studijų puses pasikvietėme VU Filologijos fakulteto alumnę, LLTI ir Lietuvos kultūros tarybos darbuotoją Karoliną Bagdonę bei minėto tyrimo autorių, psichologą ir VU Filosofijos fakulteto asistentą Arūną Žiedelį. Diskutavome apie “pervargusio doktoranto“ įvaizdį visuomenėje ir tikras šių studijų patirtis iš pačių doktorantų lūpų. Kokią įtaką studijuojant daro savos bendruomenės (ne)turėjimas bei darbo vadovo parama? Kaip gerinti doktorantų savijautą ir išsklaidyti mitą, esą sunki jų psichologinė būsena – natūralus reiškinys? O gal viskas ne taip ir blogai? Kalbina Eleonora Terleckienė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Nuo 2018 metų Užsienio kalbų institutas pradėjo esmingą dalykinės anglų kalbos kurso aprašo pertvarkymą. Pokyčiai grįsti nauja, veiklos atlikimu (angl. Action-oriented approach) paremta metodika, skatinančią dėmesį sutelkti ne į “sausą“ užsienio kalbos mokymą, o į kalbą kaip instrumentą, panaudojamą specialybės kontekste iškilusių problemų sprendimui. Dalykinė anglų kalba integruota į beveik visas Vilniaus universiteto studijų programas, todėl minėti pokyčiai aktualūs daugumai studentų. Apie tai plačiau papasakoti pasikvietėme VU profesorę, Užsienio kalbų instituto direktorę Romą Kriaučiūnienę. Kodėl studentai buvo nepatenkinti ankstesniais dalykinės anglų kalbos mokymo metodais ir kaip sekasi integruoti naująjį? Kaip atrodo paskaita, vedama pagal tokį metodą? Kodėl ne visi instituto dėstytojai į pokyčius sureagavo entuziastingai ir ar bėgant laikui jų reakcija pasikeitė? Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

2022 m. lapkričio 24–25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“. Renginio metu iš literatūrologinių pozicijų bus reflektuojamos šiuolaikinės dramaturgijos problemos ir jų procesai. Į naujausią laidą pasikvietėme dvi šios konferencijos organizatores ir dramaturgijos tyrėjas: LLTI direktorę, LMTA profesorę Aušrą Martišiūtę-Linartienę ir Vilniaus universiteto alumnę, LLTI darbuotoją Kristiną Janulytę. Kartu su pašnekovėmis svarstėme apie šiuolaikinius draminius tekstus: kas apibrėžia jų šiuolaikiškumą ir kodėl juos galime vadinti „eksperimentų lauku“? Kaip dramaturgija artėja prie literatūros lauko ir kaip tai veikia jų interpretavimą? Kalbina Eleonora Terleckienė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Naujausiame epizode apie Vilniaus daugiakultūriškumą ir šio miesto tapatybę kuriančią literatūrą diskutavome su dviem poetais, vertėjais bei kritikais – VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesoriumi Mindaugu Kvietkausku bei Vertimo studijų katedros asistentu Rimu Edvard Užgiriu. Kas darė įtaką XIX–XX a. pradžios Vilniaus kultūrai bei kuo ji išsiskiria kitų miestų kontekste? Kodėl Vilniaus daugiakalbės literatūros reiškinys įvardijamas kaip fenomenas? Ar jis vis dar atpažįstamas ir įdomus šiandieniniam skaitytojui? Kalbina Eleonora Terleckienė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Svečiuose lankėsi VU Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentė, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėjomės apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams. Kalbina Eleonora Terleckienė. Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje: https://bit.ly/3dTxQqy „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms. Naujausioje tinklalaidės laidoje kartu su Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutavome apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė. Kviečiame klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t. Daugiau informacijos bei pranešimų apie naujausias tinklalaides ieškokite mūsų Facebook puslapyje. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Atostogaujantys klausytojai naujausioje laidoje gali išgirsti pokalbį su VU Filologijos fakulteto profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu, literatūrologu Pauliumi V. Subačiumi. Grįžome prie ištakų ir kalbėjomės apie tekstą bei tekstologus ir jų galias. Kur slypi teksto koncepcijos sudėtingumas ir kodėl būtent metafora gali padėti ją suprasti? Kaip tekstologai keičia nusistovėjusius įsitikinimus ir interpretacijas? Kaip šiandien reiktų perleisti "Auszrą" ir kodėl niekam nepamaišytų filologinis sąmoningumas? Kalbina Eleonora Terleckienė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Šį kartą kalbėjomės su vaikų rašytoja ir literatūrologe Egle Baliutavičiūte, dar žinoma kaip Gaja Guna Eklė. Kaip ji pasakojo laidoje, per pastaruosius penkerius-dešimt metų vaikų literatūra Lietuvoje stipriai keitėsi. Anksčiau dominavo verstinės knygos, o dabar netrūksta gerų savų rašytojų. Apie tai ir kalbėjomės – ar vaikų literatūros klasika keičiasi, koks šių knygų tikslas, kokį vaidmenį čia užima vizualumas ir, žinoma, ką tokie tekstai gali suteikti suaugusiesiems. Kalbina Eleonora Terleckienė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Svečiuose – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas Evaldas Švageris, tyrinėjantis eksperimentinę fonetiką. Kas ji tokia ir kuo skiriasi nuo fonologijos? Kur gali būti pritaikomi tokių tyrimų rezultatai ir kaip atliekami patys eksperimentai? O ar žinojote, kad kodėl garsų turime daugiau nei grafemų? Daugiau apie žodžius, garsus ir kaip filologai juos tyrinėja – laidoje. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Naujausioje tinklalaidės laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto alumnę Idą Mažutaitienę, šiuo metu einančią LRT kultūros ir laisvalaikio grupių vadovės pareigas. Kalbėjomės apie studijų metus ir filologo pasirinkimą sukti į žurnalistiką, apie įprastą jos dieną – temų paieškas, antraščių taikymą, skaitomumo rodiklius ir įsiveliančias klaidas. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Prieš 200 metų, 1822-aisiais Vilniuje, pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, mūsų literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga į laidą pasikvietėme fakulteto profesorę, Lietuvių literatūros katedros vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją. Kalbėjomės apie patį Mickevičių ir jo kūrybą, apie poezijos knygelės inovatyvumą ir reikšmę, studijų bičiulius filomatus, apie šmėklas, vaiduoklius ir gyvus numirėlius bei, žinoma, apie tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą. Kalbina Eleonora Terleckienė. „Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorę Daivą Sinkevičiūtę, onomastika susidomėjusia dar mokykloje. Kalbėjomės ne tik apie žmonių vardus ir pavardes, bet ir kaip keičiasi tendencijos suteikiant vardus augintiniams ar trumpinant moteriškas pavardes. Taip pat laidoje profesorė pasidalino, kaip mokyklose vykdomos prevencinės programos prieš patyčias paveikė pravardžių kultūrą ir net jaunųjų lituanistų tyrimus. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Naujausia laida skirta Ukrainos realijoms ir dabarties įvykiams. Į laidą pasikvietėme fakulteto docentę, literatūrologę Ingą Vidugirytę-Pakerienę, 20 metų dirbusią Rusų filologijos katedroje, dėsčiusią rusų bei kitų slavų literatūrų ir kultūrų kursus, 2017–2020 m. ėjusią Lietuvos kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje, dabar vadovaujančią Lyginamųjų literatūros studijų mokslinei grupei. Kalbėjomės apie daug ką – šiandienines nuotaikas, politikos ir meno sąlytį, rusiško keiksmo tapsmą solidarumo išraiška, apie Ukrainos istoriją, jos kultūros išskirtinumą ir Herojų tautos linksmumo ištakas.

Šį kartą su fakulteto alumne, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene kalbėjomės apie tautosakos tekstus. Kokią informaciją mums pateikia archyvinė medžiaga ir kaip tautosaką mes kuriame šiandien? Kodėl mums svarbu įmitologinti vietą? Kokios lietuviškos tautosakos galime rasti „Witcher“ video žaidime? Galiausiai – kas yra Dark Academia ir kaip ji gali būti naudinga? Kalbina Eleonora Terleckienė.