Šviesi ateitis

Paskutinėje „Šviesios ateities“ laidoje – įdomiausių pastarojo meto mokslo naujovių ir tendencijų apžvalga. Kas naujo įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kaip pasaulio įvykiai keičia mokslo lauką? Kokių naujienų įvyko Lietuvos mokslo bendruomenėje bei kas dar jaudina tyrėjus? Apie viską – su LRT.lt mokslo ir IT žurnaliste Elizabet Beržanskyte.Ved. Karolina Panto

Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios inovacijos jai paliko didžiausią įspūdį?Ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – nuo genetinio paveldo iki kasdienių sprendimų. Šioje srityje dirbanti žurnalistė ir konsultantė, LOGIN konferencijos pranešėja Silvija Triboni sako, kad ir kelionės gali būti vienas iš būdų, kaip pasiekti ilgaamžiškumą.Ved. Karolina Panto

Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia pavyzdį: nors salotą mėsainyje rasti galima, iš jos spręsti apie patiekalą būtų sunku, nes trūktų daug svarbios informacijos. Su laidos pašnekove kalbame apie multiomikų pavyzdžius ir prasmę.Mokslo bendruomenę vis dar skaldo daugybė neatsakytų klausimų apie ligų istoriją – kas sukėlė ir dėl ko pasibaigė maras, kas į Europą atvežė sifilį arba tuberkuliozę? Anot Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkės dr. Kristen Bos, į visus šiuos klausimus atsakyti gali padėti senovinė DNR. Elizabet Beržanskytės pasakojimas.Ved. Karolina Panto

Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne tik vaikų veidų identifikacijos, paieškos srityje, bet ir ateityje gali padėti nustatyti geresnes gydymo strategijas. Išsamiau šia tema laidoje kalbamės su VU Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuvienė ir doktorante Eglė Stukaitė-Ruibienė.Ved. Karolina Panto

Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos įmonės ar garsenybės išnaudoja siekdamos didinti savo vardo žinomumą – pavyzdžiui, tam pasitelkia populiarių internetinių žaidimų „Fortnite“ ar „Roblox“ erdves.Ved. Karolina Panto

Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Apie tai, kodėl reikia naujo skiepo nuo šios ligos ir apie su vakcinacija susijusius mitus – Elizabet Beržanskytės pasakojime.Ved. Karolina Panto

Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroedukologe, kalbų mokyklos suaugusiesiems įkūrėja Viktorija Raščiauskaite. Kaip apgauti savo smegenis ir išmokti naują kalbą arba kitokią informaciją? Išgirsite praktiškų patarimų.Ved. Karolina Panto

Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet ir sparčiai besiiplečianti į naujas sritis, ypač – debesų kompiuteriją ir dirbtinio intelekto pasaulį.Ved. Karolina Panto

Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.Ved. Karolina Panto

Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus sektoriaus įsitraukimas. Čia galėtų įsitraukti ir Lietuvos įmonės.Pabaigoje – pažintis su Lietuvos mokslo premijų laureatais; šįkart su KTU mokslininkais, tiriančiais organinius puslaidininkius.Ved. Karolina Panto

Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.Ved. Karolina Panto

Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.Ved. Karolina Panto

VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.Ved. Karolina Panto

Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akvile Alauskaite.Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Laidoje – pažintis su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų komanda, kuriai paskira premija gamtos mokslų srityje už darbus su baltymų struktūromis.Ved. Karolina Panto

Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio intelekto specialistas Mantas Lukauskas.Antroje laidos dalyje su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku apžvelgsime naujienas iš kosmoso – radinius iš asteroido Bennu, bylojančius apie svarbiausius gyvybės statybinius blokus; ir tikimybę, kad į Žemę 2032 m. gali rėžtis asteroidas (p.s. tikimybė labai maža).Ved. Karolina Panto

Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologijų pradžia siejamos lemputės ir ananasai? Kaip inovacijos padeda prisitaikyti prie klimato iššūkių ar net išsaugoti tradicinius amatus? Išgirsite ir ateities prognozes – Odeta Jacė mano, kad kitąmet keisis skaitmeninio apsipirkimo potyriai, o štai virtualios realybės scenarijus šiandien vis mažiau palankus visiems.Ved. Karolina Panto

Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.Taip pat laidoje – pokalbis su šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje stažuotę atliekančia Urte Venclovaite. Dar būdama Lietuvoje, Urtė dirbo VU Gyvybės mokslų centro Amiloidų tyrimo sektoriuje – mes su ja ir pasikalbėjome apie amiloidus, baltymų svarbą ir kaip jie tiriami siekiant anksčiau aptikti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų požymius.Ved. Karolina Panto

JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?Ved. Karolina Panto

„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.Ved. Karolina Panto

Kasmet žurnalas „TIME“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet inovacijų – net 200, tarp jų – dirbtinio intelekto įrankiai, testai vėžiui ar Alzheimerio ligai nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos. Kas sudomino pasaulį šiemet?Ved. Karolina Panto

Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.Ved. Karolina Panto

„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.Ved. Karolina Panto

Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.Ved. Karolina Panto

Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.Ved. Karolina Panto

Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?Ved. Karolina Panto

Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.Ved. Karolina Panto

Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.„OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.Ved. Karolina Panto

Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.Ved. Karolina Panto

Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite. Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.Ved. Karolina Panto

Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiterio palydovo tyrinėti išskridęs NASA erdvėlaivis ir „Google“ planai pirkti branduolinę energiją.Ved. Karolina Panto

Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės sąsają tyrusia ekonomikos mokslų daktare Viktorija Tauraite.Ved. Karolina Panto

Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamos šiemet?Taip pat laidoje – apie naujausią tyrimą, paaiškinantį, kodėl Everestas kasmet vis auga bei Džeimso Vebo teleskopo atradimus Plutono palydove.Ved. Karolina Panto

Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kūčių stalo. O taip pat - apie Vilniaus gatvėmis jau riedantį pirmąjį autobusą be vairuotojo ir bandymus sugrąžinti į Žemę du kosmose įstrigusius astronautus. Ved. Karolina Panto

Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA? Pasakoja vienas iš jos kūrėjų Tomas Ramanauskas.Ved. Karolina Panto

Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors to nejaučiame, mikroorganizmai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Su juo kalbamės apie ne tik žarnyno, bet ir odos, burnos, kitų organizmo dalių mikrobiotas.Technologijų milžinė „Apple“ pristatė naujoves, tarp kurių – „iPhone 16“ išmanusis telefonas, laikrodžio ir ausinių patobulinimai, taip pat dirbtinio intelekto priemonių rinkinys „Apple Intelligence“. Kaip tai vertina inovacijų ekspertai – atsako Arnoldas Lukošius.Ved. Karolina Panto

„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150 metų, tačiau svarbu siekti, jog gyvenimas būtų ne tik ilgas, bet ir kokybiškas.Greitosios mados poveikis aplinkai skatina sparčiau ieškoti alternatyvų įprastai medvilnei, kuriai išgauti reikia daug vandens išteklių. Idėja – panaudoti bulvės stiebus, iš kurių gaunamas pluoštas ilgainiui galėtų tapti nauja norma.Šią savaitę prasideda 21-asis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šįkart renginys kviečia įminti gyvybės paslaptis. Apie festivalį ir mokslo populiarinimo svarbą kalba organizatorius Rolandas Maskoliūnas.Ved. Karolina Panto

Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.Ved. Karolina Panto

Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir tarptautinių tyrimų? Ar tebevyrauja baimės dėl biobankuose surinktų duomenų saugumo ir kiek jos pagrįstos? Apie tai ir daugiau – su Santaros klinikų Biobanko vedėju Daniel Naumovu ir Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove, vyriausiaja mokslo darbuotoja dr. Eiva Bernotiene.Ved. Karolina Panto

Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pristatė dirbtiniu intelektu patobulintą paieškos sistemą – nors „Gemini“ modelis kol kas prieinamas tik JAV, jau kyla klausimų, kaip ši naujovė pakeis mūsų naršymo įpročius.Ambicingų planų turi ir „Facebook“ bei „Instagram“ valdanti „Meta“ – naujasis asistentas „Meta AI“ neva turėtų palengvinti bendravimą socialiniuose tinkluose ir jį pakeisti; visgi, jau kyla klausimų, kodėl šio įrankio greičiausiai negalėsime išjungti ir kodėl kiekvieno iš mūsų duomenys gali būti pasitelkti jam apmokyti?Naujovių ypatumus ir keliamus klausimus laidoje apžvelgiame su dirbtinio intelekto eksperte saugumo ir etikos klausimais, DI projekto vadove Erasmus universitete Roterdame Goda Mockute ir įmonės „IsLucid“ vadovu Vyteniu Pakėnu.Ved. Karolina Panto

Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės skeptiškumo, etinių ir finansinių klausimų barjerus? Šiuos klausimus laidoje aptarėme su Nacionalinio transplantacijos biuro vadove Audrone Būziuviene. Jos manymu, Lietuvoje kol kas apie ksenotransplantaciją kalbėti gerokai per anksti, tačiau realu, kad ateityje galėtume naudoti 3D spausdintus organus, sukurtus iš paciento kamieninių ląstelių.Ved. Karolina Panto

Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.Ved. Karolina Panto

Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.Ved. Karolina Panto

Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.Ved. Karolina Panto

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.Ved. Karolina Panto

„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, regis, jau seniai žinomas tiesas. Su neuromokslininke kalbamės apie tai, kodėl vieniems užtenka 5 valandų miego, o kiti galėtų miegoti nors ir 10, kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės, bei kaip pagerinti miego kokybę.Ved. Karolina Panto

Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas ligas platinančius uodus ir tam pasitelkia naujus metodus – nuo sterilizacijos iki genų redagavimo, tiria bakterijas, kurios padėtų sustabdyti ligų perdavimą žmonėms, kuria ir itin veiksmingas atbaidymo priemones. Plačiau apie tai ir kuo visgi uodai naudingi mūsų ekosistemai, laidoje pasakoja Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.Ved. Karolina Panto

Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai tampame priklausomi, ir kas padeda suvokti bei suvaldyti šią lėtinę ligą? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi? Apie visa tai laidoje kalbamės su klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi. Jis neseniai su Lina Barkiene išleido knygą „Priklausomybės kaukės“.Ved. Karolina Panto

Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai. Su prof. Laura Malinauskiene laidoje daugiau kalbame apie tai, kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas? Taip pat kaip atrodo lietuvio alergijų portretas, ir kaip tobulėjanti diagnostika bei nauji vaistai padeda su alergija gyventi komfortiškiau.Ved. Karolina Panto

Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelektas. Technologijos padeda suvokti ir taršos problemos mastą – tai ypač aktualu ir kalbant apie Baltijos jūros būklę, nes ši jūra įvardijama kaip viena labiausiai užterštų pasaulyje. Šią savaitę grupei aplinkosaugos aktyvistų pradėjus 9 mėnesių žygį aplink Baltijos jūrą, apie tyrimus ir problemas jūrose ir vandenynuose kalbamės su mokslo populiarintoja, jūrų biologe Laura Stukonyte. Apie mikroplastiko taršos tyrimus pasakoja KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas, o apie inovaciją, padedančią spręsti jūros taršos nafta problemą – KU mokslininkė, prof. dr. Tatjana Paulauskienė.Ved. Karolina Panto

2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsiradimą ir istoriją, skaitmeninio meno prasmę bei NFT pavyzdžius Lietuvoje kalba pirmojo lietuviško NFT technologijos pagrindu sukurto meno kūrinio „Neapykantos debesis“ autorius, dizaineris ir verslininkas Erikas Mališauskas ir blokų grandinių architektas, kriptorinkos tyrinėtojas, „SUPER HOW?“ inovacijų laboratorijos įkūrėjas Vytautas Kašėta.Ved. Karolina Panto